NASA domisi, kaip sukeliamas supernovos sprogimas. Pasitelkus rentgeno ir ultravioletinių spindulių stebėjimais su SWIFT satelitu, astronomijos asociacija sako išsiaiškinus, kokios sąlygos yra reikalingos žvaigždės sprogimui, rašo dvice.com.

„Type la supernovae“ yra specifinio tipo žvaigždžių sprogimas, kuris astronomams leidžia nustatyti, kaip toli yra objektai. Per teleskopą matomų dangaus kūnų atstumą nuo Žemės nustatyti yra labai sunku. Neaišku, ar tai ryškus objektas labai toli, ar blyškus – arti.

Supernovų ryškumas nesikeičia, todėl remiantis jų skleidžiama šviesa ir matomumu iš Žemės galime nustatyti, kaip toli šis dangaus kūnas yra.

Šio tipo supernovos yra baltosios nykštukės. Apie jas žinoma tai, kad išnaudoję visą energiją žvaigždės pavirsta į Saulės dydžio baltą rutulį, kuris spinduliuoja šviesą dėl likusio karščio. Susidedančios iš deguonies ir anglies baltosios nykštukės tokioje būsenoje išbūna, kol lėtai atvėsta ir nustoja skleisti šviesą.

Kartais baltosios nykštukės turi šalia kitą žvaigždę – dvinarės sistemos kompanionę. Nors baltoji nykštukė palyginus su šalia esančia žvaigžde yra maža, ji vis dar turi gravitaciją, kuri siurbia medžiagas iš šalia esančio dangaus kūno.

Jei mažajai nykštukei pavyksta „pavogti“ pakankamai elementų, ji gali prisikaupti milžinišku kiekiu energijos. Mažoji žvaigždė išgyventi tokio energijos kiekio negali pakelti, todėl sprogsta ir šis įvykis nušvinta visatoje. Visame kosmose mažosios nykštukės sprogsta vienodu būdu ir išskleidžia vienodą šviesą. Todėl galima apskaičiuoti, kaip toli jos yra.

Tačiau iki šiol nebuvo žinoma, kas paskatina žvaigždę sprogti tam tikru momentu.NASA satelito stebėjimų duomenimis nustatė, kad tikriausiai baltosios nykštukės sprogsta, kai prie jų priartėja kita tokia žvaigždė ar Saulės dydžio žvaigždė. Todėl astronomai įsitikinę, kad prie mūsų Saulės  pritempus baltąją nykštukę užgimtų „type la supernova“.