– Kada pajutote aistrą gaminti ir tuo dalytis su kitais?
– Dar maža būdama vis bėgdavau pas mamą ar močiutę į virtuvę ir prašydavau leisti gaminti kartu. Norėjau išmokti pasigaminti kažką labai labai skanaus, pavaišinti kitus ir taip parodyti savo meilę. Visą gyvenimą tai mačiau šeimoje, dėl to ir pati norėjau išmokti maistu džiuginti artimuosius. Na, o viena pati virtuvėje suktis pradėjau aštuntoje klasėje. Iš pradžių gaminau tik sau ir net bijojau kažkam duoti paragauti – maniau, kad niekam nebus skanu, labai save nuvertindavau. Po truputį įgijau daugiau praktikos ir pasitikėjimo, o tada su sese pradėjome gaminti visai šeimai, draugams, giminėms. Svarbiausia yra norėti ir bandyti, nebijoti klysti, prašyti pagalbos, nes tik taip galima išmokti. Kai matai, kad kitiems patinka, – motyvacija gaminti, eksperimentuoti ir dalytis dar labiau didėja.
– Savo instagramo paskyrą valdote kartu su jaunesne seserimi. Kaip pavyksta sutarti virtuvėje?
– Meluosiu, jei sakysiu, kad visada sutariame puikiai. Dažniausiai gaminimo procesas būna linksmas, smagus, netgi sustiprina mūsų ryšį, sužinome viena apie kitą vis kažką naujo. Tačiau kartais pasitaiko ir nesutarimų, ginčų, kuriuos stengiamės kuo greičiau išspręsti. Nuo mažens išmokome tėvų diegtą taisyklę, kad maistas turi būti ruošiamas su meile – tai svarbiausias patiekalo ingredientas.
– Socialiniuose tinkluose dalijatės ne tik receptais, bet ir patarimais, informacija, susijusia su maistu, sveikata. Ar, būdama devyniolikos, pati laikotės maisto planavimo taisyklės, kurią siūlote kitiems? Jei taip, kokios patirties sukaupėte?
– Taip, domiuosi maisto planavimu maždaug trejus metus. Vienuoliktoje klasėje supratau, kad maistas mokykloje man ne visuomet patinka, porcijos man per mažos. Tada nusprendžiau gamintis maistą namuose kelioms dienoms į priekį ir atsinešti į mokyklą. Pradėjau gaminti pietus ir tėvams. Galbūt kai kam gali atrodyti, kad iš anksto ruošiamas maistas labai greitai atsibosta. Galiu užtikrinti, kad tikrai ne: pakeitus padažą ar daržoves, pasikeičia ir patiekalo skonis.
Mokykloje manęs klausdavo, kaip randu laiko pasigaminti pietus iš anksto – juk namų darbai, poilsis, lankomi būreliai užimdavo daug laiko. Tačiau aš virtuvėje daug laiko nepraleisdavau. Kol virdavo makaronai ar kruopos, pakepdavau mėsos, tofu ar kito maisto, turinčio baltymų, daržovių, o kartais jų įsidėdavau šviežių. Tuomet, viskam baigus virti ar kepti, išdėliodavau į savo ir tėvų maisto indelius, greitai paruošdavau padažą, – ir pietūs pagaminti. Kitą dieną rinkdavausi kitas kruopas ir daržoves. Dažnai kepdavau vaflius (špinatų, rikotos, avinžirnių ar morkų ir sūrio skonio – variacijų labai daug). Užmaišius daug tešlos ir prikepus daug vaflių, juos galima užsišaldyti. Neturint laiko gaminti – atšildyti, ir turėsite puikų patiekalą. Priruošdavau ir puodus troškinių – jie skanūs net šalti, o įdėti į juos galima savo mėgstamiausių ingredientų.
Taigi, planuoti, iš kokio maisto gaminsite, ir ruošti jį namuose yra didelis pranašumas: tai skaniau, sveikiau, taupiau. Be to, taip pasirūpini savo artimaisiais, kad jie taip pat valgytų skaniai ir subalansuotai.
– Turbūt daugeliui pažįstama situacija – skanu, bet neskaniai atrodo. Ką patartumėte norintiems ne tik nepakartojamo skonio, bet ir estetiško patiekalo?
– Man kur kas skaniau valgyti, kai maistas atrodo gražiai ir estetiškai. Juk pirmiausia valgome akimis. Turiu kelias gudrybes, ką padaryti, kad patiekalas atrodytų gražiau. Visų pirma – spalvos. Kuo daugiau spalvų – tuo gražiau. Spalvingos daržovės suteiks ne tik grožio, bet ir naudos sveikatai – juk jose tiek daug svarbių organizmui medžiagų, vitaminų. Antra gudrybė – žolelės. Užberdami jų ant patiekalo išgauname dar daugiau spalvų – ryški žalia spalva sukelia efektą, kad maistas gaivaus, sodraus skonio, šviežias ir kokybiškas. Gražu pabarstyti sėklų ar šiek tiek smulkintų riešutų. Svarbu maistą gražiai išdėlioti lėkštėje ir jos neišteplioti.
Maisto planavimas ir jo gaminimas namuose turi daug pranašumų: tai skaniau, sveikiau, taupiau. Be to, taip pasirūpini savo artimaisiais, kad jie taip pat valgytų skaniai ir subalansuotai.
– Ką labiausiai mėgstate gaminti? Kuriam dienos patiekalui ruošti skiriate daugiausia laiko?
– Labiausiai mėgstu eksperimentuoti su saldžiais skoniais, pavyzdžiui, pasigaminti saldžios avižinės košės arba išsikepti sveikuoliškų keksiukų, sausainių, pyragėlių. Ilgiausiai užtrunku ruošdama pietus. Mano nuomone, pietūs – pagrindinis dienos patiekalas. Juos visuomet ruošiu skanius ir sočius, tad tam laiko negailiu. Pusryčius pasigaminu greitai, per penkias minutes, nes kasryt valgau avižinę košę, tik kiekvieną kartą šiek tiek keičiu receptą. Keičiu pieną, vaisius, uogas, kitus pagardus, taip pat ir gaminimo būdą – kartais verdu, kartais kepu, o kartais palieku brinkti per naktį šaldytuve. Vakarienei taip pat neskiriu daug laiko. Renkuosi patiekalus, kuriuos galiu pagaminti iš jau turimų šaldytuve produktų. Su sese šiais metais atradome be galo skanų būdą panaudoti šaldytuve esančius likučius ir pasigaminti labai greitai ir skaniai. Tam tereikia keptuvėje pakepinti daržoves su norima mėsa, keptu kiaušiniu ar tofu. Tuomet šį įdarą dėti ant tortilijos, ant jos uždėti salotų lapų, norimo padažo, avokado arba net lydyto sūrio. Telieka tortiliją gerai susukti, apkepti keptuvėje, kol šiek kiek apskrus, ir skani vakarienė paruošta!
– Jūsų pagaminti ir nufotografuoti patiekalai atrodo labai skaniai, bet kyla klausimas dėl kalorijų. Ar sutinkate, kad skanus maistas būtinai yra kaloringas? Ar turite patarimų, kaip pasiekti pusiausvyrą maitinantis?
– Mudvi su sese Juste esame aktyvios. Kalorijų nesibaidome ir kiekvienas to neturėtų daryti. Svarbu pabrėžti, kad kalorijos nevienodos. Noriu pasakyti, kad, pietums pasirinkus greitąjį maistą, kalorijų kiekis gali būti toks pat, o gal net mažesnis nei maisto, paruošto namuose, bet kyla klausimas, kaip jausitės pavalgę? Kaip greitai vėl norėsite valgyti? Kiek maistinių medžiagų gausite suvalgę šį patiekalą? Manau, sutiksite, kad namie pagamintas maistas gausesnis medžiagų, sotesnis ir sveikesnis, jį suvalgę jausitės gerai, nejausite pilvo skausmų, kaip suvalgę greitojo maisto. Bet ir tokio maisto nereikia visiškai atsisakyti. Kai norime, suvalgome ir jo, ir bet kokių sausainių, ledų, bulvių traškučių. Savęs riboti negalima, nes tai nesveika. Svarbu klausti savęs, ar aš tikrai to noriu, kaip jausiuosi suvalgęs tokio maisto. Mes atradome pusiausvyrą, taisyklę – daugiausia gaminame namie, valgome sveikai, bet, jei labai norime, kartais pasirenkame ir ne tokį sveikatai palankų maistą.
– Iš kur semiatės idėjų receptams? Kurios šalies virtuvė jums arčiausiai širdies?
– Idėjų semiamės iš kitų instagramo paskyrų, bet pagal save keičiame skonius, proporcijas. Stengiamės atkartoti ir restoranuose ragautus patiekalus, bet taip pat pridedame kažko savo. Visko šiais laikais tiek daug, tik spėk gaminti! Įkvėpimo suteikia ir žurnalai, knygos, idėjų kyla aplankius kitas šalis. Ko gero, šalis, kurios virtuvė mums artimiausia, – Meksika. Kaip minėjau, labai pamėgome tortilijas, buritus, ryžių dubenėlius su avokadais, pupelėmis ir kukurūzais. O kur dar pomidorų sriubos, aštrūs padažai!.. Labai labai skanu ir artima širdžiai.
– Kuo užsiimate už virtuvės ribų? Kokių dar pomėgių turite?
– Mano sesė Justė – profesionali sportininkė, užsiima sportiniu ėjimu, daug dėmesio skiria mokslams mokykloje, knygoms, šuns dresūrai ir, žinoma, laikui su draugais. Aš studijuoju odontologiją, šoku ansamblyje, domiuosi sveikatingumu, o žiniomis dalijuosi kurdama įrašus apie sveikatą mūsų instagramo paskyroje @skanumynas.
– Ar maisto gaminimas yra tik jūsų laisvalaikio užsiėmimas, ar su tuo siejate ir ateitį?
– Maisto ruošimas – mėgstama veikla, rūpinimasis savo ir artimųjų, kuriems gaminame, sveikata. Labai norėčiau, kad mūsų paskyra augtų, mes tobulėtume, kurtume daugiau receptų ir dalytumės patarimais, kaip ir iki šiol. Esame sugalvojusios keletą naujų projektų, apie kuriuos daug šnekėti dar nenoriu, bet naujienos visus pasieks jau greitai! Labai toli į ateitį nežvelgiame, gyvename šia diena ir mėgaujamės tuo, ką darome.
– Kaip manote, kulinariniai gebėjimai – įgimti ar igyti?
– Šiuos gebėjimus tikrai galima išsiugdyti. Pažįstu daug žmonių, kurie net neketino kelti kojos į virtuvę, užsisakydavo maisto į namus, o dabar labai skaniai gamina. Esu girdėjusi daug istorijų, kaip žmonės, kurie be galo mėgdavo nesveiką maistą ir norėjo pasikeisti, pradėjo gaminti sveikiau, o paskui taip pamėgo ruošti maistą, kad dabar be to nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Tad, manau, reikia tik labai norėti ir nebijoti klysti. Savo virtuvės šefu gali būti kiekvienas. Ir ne bet kokiu, o puikiu!
– Kokių taisyklių laikotės gamindama?
– Jų daug, tačiau viena svarbiausių – gaminti iš maisto likučių ir jų neišmesti. Išmetamas maistas mūsų amžiuje, kai daugybė pasaulio žmonių kenčia badą, yra milžiniška problema. Todėl, jei lieka mėsos, košės, avinžirnių, lęšių ar kitko, nepatingėkite ir, pasižiūrėję receptų mūsų ar kitoje instagramo paskyroje arba tiesiog internete suradę idėjų, gaminkite. Mano šūkis: „Stop maisto švaistymui!“.
Batonėliai
Be cukraus, pieno – tinka veganams.
65 g juodojo šokolado,
100 g riešutų kremo,
100 g kukurūzų dribsnių be cukraus,
50 g kokosų drožlių,
1 šaukštas sirupo (jei norisi saldžiai).
Šokoladą išlydykite ir sumaišykite su riešutų kremu. Jei naudosite sirupą – supilkite. Tuomet rankomis šiek tiek patrupinkite dribsnius ir suberkite kartu su kokosų drožlėmis į šokolado ir riešutų sviesto masę. Viską sudėkite į formą ir gerai suspauskite. Kelioms valandoms palikite šaldytuve ir supjaustykite norimo dydžio gabaliukais.
Batatų vafliai ir burokėlių salotos
(3–4 porcijoms)
2 batatai,
1 morka,
1 svogūnas,
1 šaukštas krapų,
1 šaukštas persilado,
2 kiaušiniai,
200 ml pieno,
70 g kvietinių miltų,
80 g avižų miltų,
1 šaukštelis kepimo miltelių,
70 g tarkuoto sūrio.
Salotoms:
išvirtų ir sutarkuotų burokėlių,
žiedinio kopūsto,
kelių saujų kedrų riešutų,
dviejų šaukštų majonezo.
Batatus ir morkas nuskuskite, supjaustykite kubeliais ir virkite, kol suminkštės. Trintuvu sutrinkite išvirusius batatus, morkas, pieną ir kiaušinius. Tuomet suberkite sūrį, miltus, prieskonius, kepimo miltelius. Smulkiai supjaustykite svogūną ir kartu su krapais įmaišykite į tešlą. Kepkite vaflinėje ir pagardinkite norimais priedais. Salotoms žiedinį kopūstą smulkiai supjaustykite ir kepkite keptuvėje, kol šiek tiek suminkštės ir apskrus. Tada jį sumaišykite su burokėliais, majonezu, druska ir suberkite pakepintus riešutus.
Tofų kukuliukai padaže
150 g tofu „Sojalita“ su prieskoniais,
30 g avinžirnių miltų (tiks ir avižiniai, ir kvietiniai),
2 šaukštai kečupo,
žiupsnelis druskos,
1 česnako skiltelė, sutrinta,
paprikos prieskonių.
Padažui:
1 nedidelis svogūnas,
1 skiltelė česnako,
1 šaukštas alyvuogių aliejaus,
1 stiklinė (250 ml) pomidorų padažo,
2 šaukštai kokosų pieno,
1 šaukštelis krakmolo su šaukštu vandens,
1/2 šaukštelio kario prieskonių,
žiupsnelis druskos.
Patiekti:
sojų jogurto,
šviežių žolelių.
Visus ingredientus, skirtus kukuliams gaminti, sutrinkite trintuvu. Iš šios masės formuokite rutuliukus ir kepkite 180 °C įkaitintoje orkaitėje 25 min. Jiems kepant, galite ruošti padažą. Smulkiai supjaustykie svogūną ir česnaką ir kepkite keptuvėje su aliejumi apie 3 min. ant vidutinės kaitros. Suberkite visus prieskonius, supilkite pomidorų padažą, kokosų pieną. Tada krakmolą sumaišykite su vandeniu ir supilkite į padažo masę, visą laiką maišydami. Kai padažas sutirštės ir kukuliai iškeps, juos sudėkite į padažą, o ant viršaus užpilkite šiek tiek jogurto ir žolelių.
Naujausi komentarai