Greitojo maisto restoranų dabar – kone ant kiekvieno kampo. Pietūs pagaminami vos per keletą minučių, ne ką daugiau užima ir jiems suvalgyti skirtas laikas. Tačiau ar tai, kas greita, gali būti ir sveika?

Bando keisti įpročius

Apie sveiką mitybą daug kalbama, rašoma, tačiau sąžiningai besilaikančių visų jos principų atrasti sunku. Atsiranda pabandančių savaitę ar dvi, o paskui vėl kurią dieną laiko pietauti beveik nelieka, ir užkemša skrandį bet kuo. Nuolat lekiantiems lyg išsigelbėjimas atsirado pastaruoju metu itin išpopuliarėję greitojo maisto restoranai.

Daugelio jų įvaizdis – nekoks. Greitai pagamintu vadinamas maistas dažnai tiesiog pašildomas mikrobangų krosnelėje, riebalų perteklių nesunku pastebėti net neparagavus, o po tokių pietų dažnas palydovas būna virškinimo sutrikimas.

Tačiau pamažu pradeda atsirasti vietų, kurių šeimininkai bando sulaužyti įsitikinimą, kad greitasis maistas – tas pats, kaip nesveikas. Vieni tai daro nedideliais žingsneliais – pakeičia tik dalį valgiaraščio. Prieš kelerius metus restorane "McDonald's" pamatęs žmonių, valgančių salotas, turbūt būtum gerokai nustebęs, dabar toks vaizdas darosi įprastas. Sveikuoliams bando įtikti ir "Čili" – perkantys picą, gali ją užsisakyti su nesijotų pilno grūdo miltų pagrindu.

Kiti, dar tik žengiantys pirmus maitinimo verslo žingsnius, iš karto pradeda vertinti save kaip siūlančius tik sveiką maistą. "Mes siūlome ne tiesiog greitąjį maistą, o sveiką gerą maistą", – kaip susitarę tvirtina "Wok to walk", "Basil", "Dinerio" vadovai.

Ar tikrai taip yra? "Mes visada pabrėžiame, kad nenaudojame jokių konservantų. Daugelis kinų ar japonų maisto restoranų naudoja natrio glutamatą, mes to nedarome. Be to, kitokia ir maisto gaminimo technologija. Kepame ypač kaitrioje ugnyje, todėl trumpas apdorojimo laikas leidžia neprarasti maistingų medžiagų. Riebalų naudojame mažai, o tuos produktus, kurių galiojimo laikas trumpas, perkame vietoje, pažįstame tiekėjus, todėl galime atsakyti už kokybę", – argumentus, kodėl jų maistas tikrai sveikas, vardijo "Wok to walk" direktorė Greta Vaitkutė.

Sumuštinių vardą gynė "Basil" direktorius Laurynas Žakevičius: "Patys kepame duoną, nenaudojame kokios nors pripūstos oru, taip pat patys gaminame padažus, ruošiame mėsą, todėl tokiuose sumuštiniuose tikrai nėra nieko bloga. Greitasis maistas Europoje yra pagrindinis dienos patiekalas, sumuštinis ar salotos, o pagrindinis karštasis patiekalas – vakare po darbų, namie ar restorane. Mes norėtume, kad ta kultūra labiau prigytų ir Lietuvoje."

Nespėju – nevalgau

Atsiranda žmonių, kurie pietų metą laiko veltui iššvaistytu. Todėl tiesiog nusprendžia apskritai atsisakyti pietų. Greitojo maisto tinklo "Basil" gruodį atlikta apklausa parodė, kad ketvirtadalis 25–50 metų miestuose gyvenančių ir internetu besinaudojančių lietuvių du tris kartus per savaitę neturi laiko pietums, kartą per savaitę taip nutinka 27 proc. apklaustųjų.

Arti pusės (45 proc.) apklaustųjų pietums dažniausiai skiria tik pusvalandį, trečdalis (32 proc.) iki įprastai tam skirtos valandos, 15 proc. – 15 minučių, 11 proc. pietums sugaišto laiko neskaičiuoja.

"Šios tendencijos rodo, kad didelė dalis aktyvių miesto gyventojų turi gana mažai laiko pietums. Dietologai dėl to jų nepagirtų. Mat beveik pusė apklaustųjų, neturėdami laiko nueiti papietauti, išvis nevalgo. Jei tokia situacija susidaro kas antrą darbo dieną ar ištisomis savaitėmis, organizmas neabejotinai stresuoja", – sakė L.Žakevičius.

Pasak jo, neturėdami laiko pietums maisto iš namų atsineša apie 20 рroc. apklaustųjų, 16 proc. paprašo kolegų pagalbos, 13 proc. keliauja nusipirkti išsinešti skirto maisto.

Abejojančius atbaido kainos

Sveiko greitojo maisto restoranų šeimininkų kalbos skamba viliojamai, tačiau kainos džiugina ne kiekvieną. Pavyzdžiui, pavalgyti "Wok to walk" kainuos apie 15 litų. Kaip už makaronus su priedais, atrodo, daugoka. Sumuštinių kaina "Basil" – apie 10 litų. Taip pat nemažai. Verslą pradėję restoranų šeimininkai tikina, kad tokios kainos – už geresnę kokybę, tačiau tenka pripažinti, kad lietuviams kainos veiksnys dabar vis dėlto svarbesnis.

"Ieškome alternatyvų, galėtume įdėti itin aukštos kokybės mėsos, tačiau jei sumuštinis kainuos 16 litų, lietuviai jo paprasčiausiai nepirks. Man atrodė, kad žmonės gali mokėti didesnius pinigus už kokybę, bet padėtis dabar tam ne pati palankiausia", – apgailestavo L.Žakevičius. Be to, pasak jo, daugelis lietuvių yra konservatoriai, ir jei priprato valgyti sumuštinius su kumpiu ir sūriu, tai pakeisti labai sunku – ateis, pasižiūrės, bet nusipirks vis tiek tą patį, kaip visada.

Sumažėjusio klientų skaičiaus neneigė ir G.Vaitkutė, tačiau ji tikisi, kad tai – laikina: "Kaip ir visus kitus, krizė mus irgi palietė. Tačiau matome, kad poreikis yra. Pavasarį žmonėms bandysime siūlyti ir salotų, kai organizmas natūraliai reikalaus lengvesnio maisto."

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė

Ne visada greitasis maistas yra tas pats, kaip bloga mityba. Pavyzdžiui, greitai paruošiama košė, juk joje nieko nėra bloga. Apskritai žmonės turi galimybę rinktis maistą ir kiekvienas turi galvoti, ką valgo. Žinoma, blogesnis bus tas maistas, kuriame yra daugiau dirbtinių priedų, kuris šildomas kelis kartus, kurio maistinė vertė maža. Pavyzdžiui, juoda duona ir balta – batono maistinė vertė bus mažesnė, be kalorijų ten ne ką daugiau ir terasite.

Tačiau sumuštinis nebūtinai reiškia blogą mitybą. Tai – maistas, bet neturi būti nuo ryto iki vakaro valgomi vien sumuštiniai. Lygiai taip pat, jei šviežiai išvirta sriuba bus valgoma kelis kartus per dieną, ji irgi nebebus sveikas maistas.

Karštasis patiekalas, ar jį valgytume per pietus, ar kuriuo kitu metu, mums reikalingas, kad gautume kuo įvairesnio maisto. Mėsa sveikesnė patiekiama kaip karštasis patiekalas. Žuvis, jei ji ne karštame patiekale, dažnai yra arba sūdyta, arba rūkyta, todėl dažniau galėtų būti valgoma karšta.

Be to, iš kiekvieno gero produkto galima padaryti blogą patiekalą. Jei, pavyzdžiui, kietagrūdžius makaronus užpilsite riebiu padažu, jie nebebus ypač sveiki.

Jei žmogus neturi laiko pietums, jis vis tiek gali rinktis, ar valgyti porą spurgų, ar du obuolius. Lietuvoje žmonės mažai rūpinasi savo sveikata, tai rodo įvairūs rodikliai, tiek nutukimas, tiek kitos su nesveika gyvensena susijusios sveikatos problemos plinta. Mityba yra bendros sveikos gyvensenos dalis, tačiau kol kas pas mus žmonės nenori būti atsakingi už savo sveikatą. Paprasčiau tabletę išgerti ar pasakyti, jog kažkas kaltas, kad jis serga.