Atšilus orams, miesto pakraščiuose pasklis tiesiog svaiginantis kepsnių kvapas. Dauguma mūsų yra įsitikinę, kad, pavyzdžiui, visiems gerai žinomo kvapnaus šašlyko gimtinė – Gruzija. Deja, taip manantieji apsirinka.

Pavadino šašlyką šašlyku Zaporožės ukrainiečiai – tai iškraipytas totorių kalbos žodis „šišlyk“, kuris reiškia „esantis ant iešmo“. Tad totoriai, Vytauto Didžiojo pakviesti į Lietuvą, čia „šišlykus“ kepė prieš kelis šimtmečius. Žodis „šašlykas“ į Lietuvą sugrįžo iš pietinių kraštų Nikitos Chruščiovo valdymo laikais – apie 1961 m.

Kaunietė Bronė Navickienė, mėgstanti kepti šašlykus ir jais vaišinti draugus, siūlo labai skanių šašlykų gamybos receptą, kurį tobulino dešimtmečiais. Šis gamybos būdas tiks tik kantriesiems.

Bronės šašlykai

3 kg sprandinės arba kumpio (šviesios spalvos),

pipirų, druskos,

apie 400 g majonezo,

apie 400 g aštraus pomidorų padažo,

kupinas šaukštas garstyčių pastos (jei neturite garstyčių, tiks mineralinis vanduo),

šaukštas aliejaus,

4 svogūnų ropelės,

džiovintų smulkintų gelsvių,

pusė supjaustytos citrinos.

Jei norėsite šašlykus kepti šeštadienį, tai tam reikėtų pradėti ruoštis prieš porą dienų. Pirmiausia reikia supjaustyti mėsą tinkamais šašlykui gabaliukais skersai raumens. Sumaišyti su pipirais, druska, majonezu, pomidorų padažu, garstyčiomis, gelsve, smulkiai supjaustyta citrinos pusele, aliejumi ir stambiai supjaustytais svogūnais. Viską stipriai sugniaužyti. (Labai svarbu tai daryti kiekvieną dieną 1–2 kartus maždaug po minutę.) Indą su taip paruošta mėsa laikyti šaldytuve.

Šašlykų kepimo išvakarėse galima pamėginti iškepti kelis gabaliukus keptuvėje – bus aišku, ar trūksta kokių nors prieskonių.

Patartina kepti ne ant iešmų, o ant grotelių, sudėjus glaudžiai kepamus gabaliukus.

Prie šašlykų tiks pamarinuoti svogūnai (marinatas: druska, cukrus, citrinų sultys, krapai, švieži svogūnų laiškai) ar gaivios šviežios salotos.

Bronė pataria ryžius ruošti pagal Liutaurą Čeprecką: 1 stiklinė ryžių, 1,8 stiklinės vandens. Virti 12 min. Verdant jokiu būdu nekiloti dangčio. Nukėlus nuo ugnies palaikyti puodą 5 min. uždengtą – ryžiai bus birūs.

Greitai paruošiami šašlykai

O štai jaunasis kulinaras Paulius Strasevičius siūlo greitai pagaminamus šašlykus, kuriuos galima kepti ir orkaitėje, nelaukiant išvykos į gamtą.

300 g kiaulienos kumpio,

kumino sėklų,

mėsos prieskonių,

2 skiltelės česnako,

šiek tiek citrinų sulčių,

druskos, pipirų,

medinių iešmelių.

Supjaustyti mėsą kubeliais, sudėti į dubenį, išspausti citrinų sulčių, pabarstyti druska, pipirais, žiupsneliu kumino sėklų, keliomis sutrintomis česnako skiltelėmis, šašlykų prieskoniais. Viską išmaišyti ir palikti šaltai bent 15 min. Tuomet suverti marinuotus mėsos gabaliukus ant medinių iešmelių ir dėti į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę. Kepti padėjus iešmelius su mėsos gabaliukais ant grotelių apie 45 min.

Iškepusius šašlykus galima pagardinti grybų padažu, mėgstamomis salotomis ir ryžiais.

Marinuokime sveikai

Žinoma Kaune virtuvės meistrė Alma Stepušaitienė pataria šašlykus marinuoti sausu būdu, nes tai sveikiau.

Reikėtų kiaulienos sprandinę supjaustyti maždaug 50 g svorio gabaliukais. Tuomet pasiruošti prieskonių mišinį su druska, juodaisiais maltais pipirais, saldžiosios paprikos ir aitriosios paprikos milteliais.

Nepagailėti stambiai pjaustytų svogūnų. Prieskonius, svogūnus sumaišyti su mėsa, viską smarkiai sugniaužyti ir padėti indą su tokiu būdu marinuota mėsa į šaldytuvą nakčiai (dar geriau – visai parai).

Kaip kepti?

„Kepant labai svarbu, kokio kaitrumo bus žarijos ir kokiu atstumu nuo jų laikysime iešmus su marinuota mėsa, – įspėjo A.Stepušaitienė. – Atstumas nuo žarijų iki kepamos mėsos neturėtų būti didesnis nei 10 cm. Ar tinkama žarijų kaitra, galima patikrinti delnu – jei ištveriate jį laikyti 3–4 sek. 10 cm atstumu nuo žarijų, vadinasi, galima dėti iešmus su mėsa. Labai svarbu neperkepinti, nes mėsa nebus sultinga.“

Jei nupirkta sprandinė pasirodys pernelyg sausa, kepant ją reikėtų apipurkšti lengvai pagaminamu marinatu.A.Stepušaitienė pataria švelnaus, saldžiarūgščio mišinio pasigaminti sumaišius baltojo vyno acto, vandens, druskos, cukraus (vandens pilti daugiau nei acto). Šiuo mišiniu purkšti šašlyką prieš verčiant iešmą.

Vištos krūtinėlę – ant grotelių

Prieš kepant vištos krūtinėlę, ji apibarstoma ir įtrinama vištienos prieskoniais, aptepama prieskoniniu aliejumi (vadinamuoju kepsnių aptepu), kurį lengva pasigaminti: į aliejų pridedama kepsnių prieskonių, juodųjų pipirų, druskos (paruoštas aptepas turi bėgti nuo pirštų). Kepama tik 5–7 minutes, nes vištiena iškepa greičiausiai.

Brangu, bet skanu

Jautienos mėgėjams tektų paišlaidauti, nes kepti ant grotelių labiausiai tinka jautienos išpjova – minkšta, bet brangi mėsa.

Važiuojant kepti į gamtą, nereikia išpjovos vaduoti iš plėvių – jos nuimamos tik prieš pat ruošiant kepsnį. Po to jautiena supjaustoma maždaug pustrečio centimetro storio gabalais, kurie delnu stipriai prispaudžiami prie stalo paviršiaus.

Taip paruošta mėsa iš visų pusių suvilgoma jau minėtu prieskoniniu aliejumi ir dedama ant grotelių. „Jokiu būdu negalima šios mėsos perkepinti. Iškepto kepsnio vidus turi būti rausvas – atrodo, tarsi nebūtų iškepęs, o ne šviesus, pabalęs.Stengtis kuo mažiau vartyti kepamą mėsą. Idealu – vieną kartą. Kepti reikėtų maždaug 7 minutes, žinoma, jei žarijos tinkamos ir išlaikytas atstumas iki jų“, – priminė Alma Stepušaitienė.

Naudingų patarimų asorti

Pašnekovė įsitikinusi, kad prie visų kepsnių tinka ir keptos daržovės: į keturias dalis perpjauta svogūno ropelė ir pomidoras, dideliais trikampiais ar kitaip supjaustyta paprika, cukinijos, baklažano maždaug centimetro storio griežinėliai. Supjaustytas daržoves galima aptepti kepsnių padažu. Ant grotelių pirmiausia dedamas svogūnas, pomidoras, paprika, o vėliau (nes labai greitai apkepa), baklažano, cukinijos griežinėliai.

Anot A.Stepušaitienės, būtina ant grotelių kepamas daržoves kartą apversti. Iškepusias tinka suverti ant medinio iešmuko, kurie labai gražiai atrodys dideliame metaliniame padėkle su kepsniais. Visa tai galima papuošti įvairiais žalumynais.
Kas pravers gamtoje?

Pasak specialistės, ji į gamtą kepti dažniausiai vežasi kiaulienos sprandinę, kurią paruošia ir kepa kaip jautienos didkepsnį.

„Pasiimu ir produktų užkandžiams ruošti: ne tik rūkyto ar varškės, ar mėlyno pelėsinio sūrio, bet ir sausoko fermentinio sūrio (pavyzdžiui, žementalio), vynuogių ir konservuotų alyvuogių, įdarytų ančiuviais. Sūrius supjaustau tokiais gabaliukais, kad tiktų vėrinukui ant medinio iešmuko. Tik nereikėtų į tą patį vėrinuką verti alyvuogių ir vynuogių“, – patarė A.Stepušaitienė.

Iš šašlykų istorijos

Anot istoriko Viliaus Purono, nedideli mėsos gabalai viduramžiais  buvo kepami dažniausiai ant iešmų arba grotelių, laikomų virš žarijų. Taip radosi šašlykai, pažįstami visoms tautoms, kurios vertėsi ganykline gyvulininkyste.
Šis mėsos kepimo būdas išliko iki mūsų dienų, tačiau sovietmečiu mus pasiekė iš Pietų kraštų, nors tokiu būdu mėsa kepama nuo senų senovės Šveicarijoje, Italijoje, Mongolijoje ir kituose kraštuose. Beje, tokiu būdu mėsą ant laužų kepdavo ir Žalgirio mūšio dalyviai, ir Tado Kosciuškos sukilėliai. Taip kepa ir mūsiškiai dabartiniai iškylautojai.