Nors Lietuvoje vis labiau populiarėja amerikietiškos spurgos, gaminant tradicines lietuviškas varškės spurgas, stengiamasi išsaugoti tradicijas, o ir žmonėms dėl saugomų tradicijų ir natūralios sudėties jos labiau patinka. Taip LRT RADIJUI teigia lietuviškas spurgas kepančios pašnekovės. Amerikietiškas spurgas gaminančios bendrovės vadovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kepamos amerikietiškos spurgos vis dėlto nėra visiškai tokios, kokias ragautumėte JAV.

Spurga – visame pasaulyje labai populiarus desertas, kurio rūšių ir paruošimo būdų nesuskaičiuosi ant rankos pirštų. Amerikoje populiarios žiedo formos spurgos, glazūruotos šokoladu. Savai kultūrai pritaikytos spurgos labai populiarios ir Čilėje, Australijoje. Su medumi ir kokoso drožlėmis šis desertas valgomas Pietų Afrikos Respublikoje. Lietuvoje nuo seno populiarios tradicinės apvalios varškės spurgos.

Viena iš kilmės teorijų sako, kad spurgas gaminti pradėjo olandai, atsikėlę į Šiaurės Ameriką. Per paskutinius metus Lietuvoje padaugėjo amerikietiškų spurginių, duris atvėrusių ne vien Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje. Smaližiams jos siūlo didžiulį skirtingų rūšių ir skonių pasirinkimą: su įdaru, glazūruotas šokoladu ar apibarstytas riešutais.

Tokias amerikietiškas spurgas gaminančios įmonės „Donut Lab“ direktorius Andrius Zaveckas sako, kad tradicinės amerikietiškos spurgos nuo kepamų tokio tipo spurgų Lietuvoje vis dėlto skiriasi. Mūsų šalyje jos gaminamos atsižvelgiant į sveikesnės mitybos principus. Čia, Lietuvoje, pamėgtų spurgų valgymo tradicija gerokai skiriasi nuo egzistuojančios JAV. Mums spurga vis dar ypatingas desertas, kurio nevalgome kasdien.

„Mes pusryčiams valgome košę ar kažką kita, o JAV visiškai normalu ryte pusryčiams suvalgyti šešias spurgas. Amerikoje tai tapo maisto atmaina, bet Lietuvoje to nėra. Tai vis dar yra desertas, užkandis, bet ne pagrindinis patiekalas“, – aiškina A. Zaveckas.

Tradicines lietuviškas spurgas kepančios spurginės vis dėlto amerikietiškų spurgų neišsigando. Kaune veikiančios spurginės direktorės pareigas laikinai einanti Milda Miklaševičienė sako, kad paslaptis slypi tradicijose.

„Viskas gaminama iš šviežių produktų, spurga neišpučiama papildais, naudojamos gyvos mielės. [...] Čia žmonės jau lankosi iš kartos į kartą. Ir močiutės, ir seneliai, ir jų vaikai, anūkai ateina. [...] Žinoma, atidaroma naujų vietų. Ir kitoje gatvės pusėje atidaryta nauja spurginė, bet tai jautėme tik kelis pirmus mėnesius. Kas yra valgę tas glazūruotas spurgas, sako, kad jos labiau primena pyragaitį. Klientai lieka ištikimi, ypač prieš Kalėdas“, – juokiasi M. Miklaševičienė.

Kad tradicinės varškės spurgos vis dar labai paklausios ir iš mados veikiausiai niekada neišeis, patvirtina ir Vilniuje įsikūrusios „Senolių kepyklėlės“ savininkė Alma Taraškienė. Jos gaminama tešla spurgoms – iš kartos į kartą perduodamas receptas, kurio kepyklėlės savininkė niekam, net savo dukrai, nepatiki.

A. Taraškienė tikina, kad nuomonė, jog spurga kaloringa ir skęsta aliejuje – klaidinga. Pašnekovė teigia, kad neverta apsigauti ir manyti, jog bandelė mažiau kaloringa ar sveikesnė už varškės spurgą.

„Žmonės sako, kad spurgoje daug kalorijų, ir renkasi bandelę. 60 proc. bandelės sudaro miltai, 40 proc. – sviestas. Spurga sveria apie 120 g. Joje – apie 90 g natūralios varškės. Visa kita – priedai“, – nurodo A. Taraškienė.

Pasak jos, gaminant tradicines lietuviškas spurgas siekiama išsaugoti senąsias tradicijas. „Noriu, kad [...] galėtume patys paragauti iš mokyklos laikų atsimenamą spurga ir kad mūsų vaikai apie varškės spurgą sužinoti ne iš pasakojimų, o pajustų jos skonį“, – tikisi A. Taraškienė.

Spurga keičiasi, įgauna naujų skonių, iš deserto virsta ir pagrindiniu patiekalu – ir Lietuvoje galima paragauti varškės spurgos su vištiena ar saulėje džiovintais pomidorais. Nors spurgų pasiūla skirtinga, mėginant įtikti kiekvieno skoniui, šio deserto esmė tokia pati – akimirka džiaugsmo smaližiams.