Pereiti į pagrindinį turinį

Kiaulienos lašinukai – ne tik žiemos maistas

2015-12-01 11:20
Kiaulienos lašinukai – ne tik žiemos maistas
Kiaulienos lašinukai – ne tik žiemos maistas / V. Skaraičio / BFL nuotr.

Dažnas kiaulienos lašinius linkęs įtraukti į „juodųjų“ produktų sąrašą. Tačiau jau kuris laikas jie yra reabilituojami. Pasirodo, saikingai vartojami lašiniai - itin vertingas ir organizmui reikalingas produktas. Be to, jie gali padėti ir sulieknėti bei pristabdyti senėjimo procesus.

Nepakeičiama arachidono rūgštis

Kiaulienos lašiniai turi ne tik A, D, F, E vitaminų bei mikroelementų kompleksą. Svarbiausia – juose yra net apie 60 proc. gyvybiškai svarbių nesočiųjų riebalų rūgščių. Jos būtinai reikalingos endokrininei sistemai, stiprina imunitetą, padeda įveikti streso pasekmes, gelbėja nuo depresijos ir kt.

Viena vertingiausių lašininiuose esančių rūgščių – arachidono rūgštis. Ji užtikrina normalų širdies raumens darbą, padeda stiprinti kraujagyslių sieneles, stimuliuoja inkstų darbą, gerina smegenų veiklą.

Arachidono rūgštis vaidina svarbų vaidmenį cholesterolio apykaitos procese. Kaip žinome, cholesterolis yra būtinas ląstelių statybai. Jis dalyvauja daugelio hormonų, vitamino D, kitų svarbių medžiagų gamyboje. Cholesterolio randama visame organizme.

Bijantiems aterosklerozės reikia žinoti: tvirtinama, kad arachidono rūgštis reguliuoja tinkamą „gerojo“ (didelio tankio) ir „blogojo“ (mažo tankio) cholesterolio santykį. Kaip žinoma, pastaroji cholesterolio dalis skatina grėsmingos arterijų ligos aterosklerozės formavimąsi. Arachidono rūgštis padeda sumažinti blogųjų kraujo riebalų koncentraciją.

Beje, arachidono rūgštis greitina medžiagų apykaitą ir padeda išlaikyti dailias kūno linijas. Norint numesti svorio, netgi siūloma sūdytų lašinių dieta su daržovėmis, pagardintomis obuolių ar vynuogių actu.

Labai svarbu, kad lašiniuose yra gerai pasisavinamo seleno, kuris saugo ne tik nuo vėžio, infarkto, insulto ar kataraktos, bet ir nuo senėjimo.

Nauda, kai yra saikas

Kiaulienos lašiniai 5–6 kartus biologiškai aktyvesni nei sviesto riebalai. 100 g lašinių turi apie 770 kilokalorijų. Tačiau naudos duos tik saikingai vartojamas produktas.

Daugelis nebepluša taip, kaip anksčiau mūsų seneliai laukuose. Todėl sveikam žmogui per dieną tinka suvalgyti apie 10–30 g lašinių. Kai kurie mokslininkai pataria mažą lašinių bryzelį atsipjauti kiekvieną rytą. Tokiu būdu visai dienai pasikraunama energijos. Galima lašinukų pasiimti užkandžiui darbe – tai naudingiau nei kokia bandelė ar sumuštinis su dešra. Ypač jie reikalingi dirbantiesiems sunkų fizinį darbą šalčio metu.

Lašiniai vartojami rūkyti, vytinti ar sūdyti – tai jau skonio reikalas. Juos patariama užkąsti raugintais kopūstais, agurkais, burokėliais bei kitomis antioksidantų turtingomis daržovėmis. Ypač sveika valgyti su česnakais.

Be abejo, vartojant per daug riebalų ir padidėjus cholesterolio kiekiui gali prasidėti įvairūs lėtinės ligos: nutukimas, aterosklerozė, tulžies pūslės akmenligė, kasos uždegimas ir kt. Specialistai nerekomenduoja lašinių valgyti sergantiems kepenų, tulžies pūslės, skrandžio ir žarnyno ligomis. 

Tarp kitko

Liaudies medicina puikiai žino lašinius ir kaip gydančią priemonę:

malšina dantų skausmą (gabaliukas lašinių be odos dedamas tarp dantenų ir skruosto 15–20-iai minučių); anksčiau vaikai kramtydavo lašinius dygstant dantukams,

padeda nuo skaudančių sąnarių (nakčiai dėti kompresą, galima sumaišyti su medumi, arba šaukštu druskos, apsukti šiltai),

išoriškai naudojamas mastitui gydyti,

šlapiuojančiai egzemai gydyti,

padeda sumažinti pagirių sindromą.

Receptai

Žagarės lašiniuočiai

Reikės:

250 ml pieno,

100–200 g lašinių,

100 g sviesto,

100 g cukraus,

3 kiaušinių (2 – tešlai, 1 – plakiniui bandelėms aptepti),

560 g  miltų (500 g – tešlai, 60 g – bandelių paruošimui),

2–2,5 a. š. sausų mielių,

1–2 svogūnų,

1 a. š. maltų pipirų,

1 a. š. druskos.

Pirmiausia paruoškite mielinę tešlą. Kiaušinius gerai ištrinkite su cukrumi ir druska. Įmaišykite minkšto sviesto ir pašildyto pieno. Į miltus suberkite mieles ir šią masę supilkite į kiaušinių masę. Viską gerai išminkykite. Apdenkite švariu rankšluosčiu ir padėkite šiltai, kad mielinė tešla pakiltų. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Skardą ištepkite riebalais ir apibarstykite miltais. Pakilusią tešlą padalinkite į saujos dydžio gabaliukus. Pasiruoškite įdarą: smulkiai supjaustykite lašinukus ir svogūnus į kvadratėlius, ir, įbėrę pipirų, gerai išmaišykite. Iš mielinės tešlos gabaliukų suformuokite blynelius. Į blynelių vidurį dėkite šaukštą paruošto įdaro ir, užlenkę blynelio kraštus, juos suspauskite. Pastatykite ir suformuokite bandelę taip, kad suspaudimas būtų per bandelės vidurį (forma turėtų būti panaši į kibino formą). Taip paruoškite visas bandeles. Bandeles sudėkite į skardą palikdami tarp kiekvienos šiek tiek vietos, nes bandelės dar pakils. Palikite bandeles skardoje pastovėti 10–15 min., kad pakiltų. Prieš dedant į orkaitę, bandeles aptepkite kiaušinio plakiniu – tai suteiks bandelėms auksinį atspalvį ir neleis joms sutrūkinėti. Kepkite orkaitėje, kol gražiai pagels. Skanaus!

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų