Svarbu planuoti valgiaraštį
Tvarumo edukatorės ir klimato kaitos žurnalistės Rugilės Matusevičiūtės teigimu, klimatarišką mitybą propaguojantys žmonės rūpinasi, kad jų maistas turėtų kuo mažesnį anglies dvideginio pėdsaką, neterštų aplinkos ir būtų sveikas organizmui. Kitaip nei vegetarai ar veganai, klimatarai nesilaiko konkrečių apribojimų. Tiesiog prieš rinkdamiesi produktus jie atkreipia dėmesį į jų sudėtį, tvarumo sertifikatus, kilmės šalį, pakuotę.
„Klimataras stengsis valgyti kuo mažiau mėsos, bet jei ji pagaminta vietiniame ekologiniame ūkyje ir nesupakuota į perteklinį plastiką, šią mitybą propaguojantis žmogus veikiau pasirinks mėsą nei egzotinius produktus ar vegetariškas alternatyvas, – sako ji. – Aplinkai palanki mityba apima ne tik tai, ką dedame į lėkštę, bet ir mūsų pirkimo ir gaminimo įpročius. Tad svarbus žingsnis yra meniu planavimas iš anksto, taip išvengiant nereikalingų pirkinių ir išmetamo maisto.“
Pasak tvarumo edukatorės, pirkdami produktus klimatarai renkasi tvaresnes pakuotes arba jų išvis vengia, jei tik yra tokia galimybė. Pavyzdžiui, daržoves ir vaisius galima įsigyti be plastiko pakuočių, ir juos susidėti į daugkartinius maišelius. Vienas svarbiausių aspektų yra sezoninių ir vietinių produktų pasirinkimas. Taip galima sumažinti transportuojant išmetamų dujų kiekį ir paremti vietinius ūkininkus.
Rugilė Matusevičiūtė / R. Matusevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.
Lėti, bet reikšmingi pokyčiai
R. Matusevičiūtė atkreipia dėmesį, kad labiausiai aplinkai kenkia raudona mėsa, ypač jautiena, todėl klimatarai jos vengia. Tai yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. Užauginti jautienai reikia milžiniškų vandens ir pašarų išteklių, be to, gyvulininkystė prisideda prie miškų kirtimo ir biologinės įvairovės nykimo.
Aplinkai palanki mityba apima ne tik tai, ką dedame į lėkštę, bet ir mūsų pirkimo ir gaminimo įpročius.
Pašnekovė siūlo bent iš dalies mėsą pakeisti augaliniais baltymais: lęšiais, avinžirniais, pupelėmis. Šie produktai ne tik mažiau kenksmingi aplinkai, bet ir sveiki mūsų organizmui. Pasak tvarumo edukatorės, visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės produktų nebūtina, tačiau juos verta vartoti saikingai.
„Šiuo metu Lietuvoje pastebiu vis didesnį susidomėjimą klimatariška mityba. Matau, kad parduotuvėse vis populiarėja augaliniai produktai, pavyzdžiui, avižų ar migdolų pienas, įvairūs augaliniai baltymai, ekologiškas maistas. Žmonės pradeda suvokti, kad mūsų įpročiai daro tiesioginį poveikį aplinkai, ir stengiasi rinktis atsakingai. Pokyčiai gali būti lėti, bet jei kiekvienas prisidėtų bent mažais žingsneliais, pavyzdžiui, sumažintų suvartojamos mėsos kiekį ar rinktųsi vietinius produktus, ilgainiui galėtume pamatyti reikšmingų teigiamų pokyčių aplinkai“, – tiki ji.
Eglė Minevičienė / E. Minevičienės asmeninio archyvo nuotr.
Taršiausia – raudona mėsa
Pasak gyvensenos medicinos specialistės Eglės Minevičienės, maisto pramonė yra atsakinga už maždaug ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Produktai, kurių gamybos grandinėje į aplinką išskiriamas didžiausias anglies dvideginio kiekis, yra jautiena, veršiena, aviena, sūriai ir šokoladas.
„Raudonos mėsos produktų gamyba nepalanki ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai. Dar 2018 m. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros išleistoje monografijoje buvo pažymėtas raudonos mėsos kancerogeninis poveikis žmogaus organizmui. Pastebėtas ryšys tarp raudonos mėsos vartojimo ir storųjų žarnų, kasos ir prostatos vėžio. Perdirbta raudona mėsa priskirta pirmajai žinomų kancerogenų grupei. Jos vartojimas didina riziką susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, taip pat pastebėtas ryšys tarp perdirbtos mėsos vartojimo ir skrandžio vėžio. Būtent šio tipo piktybinių navikų paplitimas yra didelis Lietuvoje, – sako ji. – „EAT-Lancet Commission“ ekspertų grupės mokslininkai apskaičiavo, kad tiek žmogui, tiek visai planetai saugus raudonos mėsos vartojimas siekia vos 14–28 g per dieną. Vadinasi, ją rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę.“
Raudonos mėsos produktų gamyba nepalanki ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai.
Kalbant apie kitą taršų produktą – sūrius, E. Minevičienė atkreipė dėmesį, kad jie dažniausiai būna riebūs, ypač fermentiniai. Didelė dalis šių riebalų yra sveikatai nepalankūs sotieji riebalai. Nykščio dydžio kietojo sūrio gabalėlyje yra daugmaž 8 g sočiųjų riebalų, o jų patariama vartoti ne daugiau kaip 12 g per dieną. Tad produktai, kurių gamyba labiausiai teršia aplinką, yra nepalankūs ir žmogaus sveikatai.
Tiesa, nors trečiojo taršaus produkto – juodojo šokolado, sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų, kartu jis turi nemažą antioksidantų polifenolių kiekį. Todėl šokoladu saikingai pasimėgauti nepakenks, jis yra labiau nepalankus aplinkai, nei žmogaus sveikatai.
Ypatinga: labiausiai aplinkai kenkia raudona mėsa, ypač jautiena, todėl klimatarai jos vengia. / freepik.com nuotr.
Svarbu pažinti savo poreikius
„Klimatarinės mitybos šalininkai skatina gausų daržovių, vaisių ir visų grūdo dalių valgymą, o tokia mityba susijusi su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto ir piktybinių navikų rizika. Be abejo, kuo maistas šviežesnis ir mažiau perdirbtas, tuo mažiau jame yra konservuojančių medžiagų ir kitų maisto priedų. Tad galima sakyti, kad klimatarinė mityba atliepia nemažai mokslu grįstų mitybos gairių. Tačiau svarbu suprasti, kad bet kuri mitybos praktika, kilusi iš aplinkosauginių idėjų, nėra vienareikšmiškai pripažįstama sveikatai palankia ar žalinga. Reikia vertinti kiekvieno žmogaus racioną, jo sudėtį, taip pat įvertinti, ar pakankamai gaunama pagrindinių maistinių ir apsauginių mikromedžiagų: vitaminų, mineralų, antioksidantų“, – paaiškina E. Minevičienė.
Pasak gyvensenos medicinos specialistės, norint laikytis klimatariškos mitybos principų, svarbu įsivertinti savo energijos ir įvairių maistinių medžiagų poreikius, gerai pažinti maistą. Tada bus galima vienus produktus ekvivalentiškai pakeisti kitais.
„Jeigu atsisakome mėsos, turime pasirūpinti, kad vietoj jos atsirastų kitas baltymų šaltinis: lęšių, pupelių, sojų produktų, grybų, pieno ar išrūgų varškės. Jei nenorime valgyti sveikatai palankių riebalų ir skaidulinių medžiagų teikiančių avokadų, kurių plantacijos dažnai plečiamos kertant miškus, juos galime pakeisti Lietuvoje užaugintų kanapių ar linų sėklomis. Norėdami pasimėgauti šokoladu, atkreipkite dėmesį, kad jis būtų pagamintas naudojant tvariuose ūkiuose užaugintą kakavą, ir valgykite jį saikingai. Apskritai, keičiant mitybą labai pravartu pasitarti su gyvensenos ar sveikatos specialistu, turinčiu patikimų žinių“, – pataria ji.
Naujausi komentarai