Kaip ir daugumą „įžymybių“, Benedikto kiaušinį gaubia paslapčių skraistė. Pasaulyje sklando net kelios šio patiekalo atsiradimo versijos ir, panašu, niekas jau nebeatseks, kuri iš jų yra tikroji. Pavyzdžiui, viena iš Benedikto kiaušinio recepto atsiradimo versijų, manoma, susijusi su pagiriomis, rašoma „Rido“ kiaušinius tiekiančios bendrovės „Groward Group“ pranešime spaudai.

Pasakojama, kad 1894 m. Niujorko akcijų biržos prekeivis Lemuelis Benedictas užėjo į Penktojoje aveniu esantį „Waldorf“ viešbutį ir, norėdamas numalšinti siaubingas pagirias po vakarėlio, užsisakė du virtus kiaušinius be lukštų, sviestinės skrudintos duonelės, šoninės griežinėlių ir indelį olandiško padažo. Virtuvės šefas Oscaras Tschirsky buvo taip sužavėtas keistu patiekalu, jog vėliau pats išbandė ir galiausiai įtraukė jį į meniu.

Kiti šaltiniai teigia, kad patiekalą išrado pats O. Tschirsky. Tik vietoje šoninės griežinėlių naudojo kumpį, o vietoje skrudintos duonos – angliškas mielines bandeles (muffins). Būtent angliška bandelė šiandien ir yra vienas pagrindinių Benedikto kiaušinio ingredientų.

Bet  kokia gi istorija be moters. Štai trečioji Benedikto kiaušinio gimimo versija nukelia į 1860-ųjų Niujorką,  „Delmonico“ viešbutį. Pasak legendos, šiame viešbutyje labai mėgo lankytis ponia LeGrand Benedict. Ji buvo išragavusi jau visus meniu patiekalus, todėl vieną dieną paprašė šefų pagaminti kažką naujo. Šie sukūrė Benedikto kiaušinį.

Nepakeičiamas vėlyvųjų pusryčių patiekalas

Šiandien aišku viena – Benedikto kiaušinis atsirado JAV, tačiau, kaip ir dera tikram amerikiečiui, šis patiekalas yra daugiakultūris. Tradiciškai jį sudaro kanadietiškos šoninės griežinėliai, angliška bandelė, olandiškas padažas ir, žinoma, kiaušiniai. Dabar Benedikto kiaušinį mėgsta visame pasaulyje, jis tapęs neatsiejama vėlyvųjų pusryčių, dar vadinamų „branču“, dalimi.

Lietuvoje šis patiekalas išpopuliarėjo pakankamai neseniai. Pirmiausiai jį pamėgo naujoms tendencijoms atviri miestiečiai, kurie nuolat ieško gurmaniškų naujovų. Pastebima, jog jiems tampa svarbu ne tik skonis ir patirtis, kurią suteikia patiekalas, bet ir jo pagaminimo aplinkybės.

Vieni Benedikto kiaušinio skanautojai šoninę keičia kažkuo vegetarišku, kiti gi didelį dėmesį skiria būtent kiaušiniams ir renkasi tuos, kuriuos padėjo, pavyzdžiui, laisvai ant kraiko laikomos vištos.

Receptas

Jei patiekalą gaminsite tik sau, jums reikės:

Angliškos bandelės 

2 ant kraiko laikomų vištų kiaušinių

Kelių šoninės arba kumpio griežinėlių.

Padažui reikės:

150 g sviesto

4 kiaušinių trynių

Šlakelio vandens

Arbatinio šaukštelio balto vyno acto

Citrinos sulčių

Žiupsnelio druskos ir pipirų.

Gaminimas. „Hollandaise“ padažui  paimkite mažą dubenėlį ir uždėkite jį ant puodo, kuriame jau verda vanduo. Dubenėlio dugnas neturėtų liestis prie vandens. Tada į dubenėlį įpilkite po šaukštą vandens ir acto. Kai jie sušils, įberkite druskos ir pipirų, įspauskite citrinos sulčių ir išsukite trynius su lydytu sviestu.

Tada gilioje keptuvėje ar plačiame puode užvirkite apie 4-5 cm vandens. Įpilkite acto – vanduo turi būti šiek tiek rūgštokas. Prieš įmušdami kiaušinius, išsukite vandenį. Kol jis sukasi, įmuškite į jį du kiaušinius ir toliau sukite. Virkite apie 3 minutes, bet ne ilgiau. Kiaušinio baltymas turėtų šiek tiek sutirštėti, tačiau trynys išlikti skystas.

Atskirai paskrudinkite šoninę. Jeigu naudojate kumpį – jo kepti nereikia. Keptuvėje taip pat paskrudinkite anglišką bandelę ir negailėkite sviesto.

Ant paskrudintos bandelės dėkite šoninę arba kumpį, o ant viršaus – iš puodo išgriebtą kiaušinį. Viską užpilkite „hollandaise“ padažu.