Pereiti į pagrindinį turinį

Miltų įvairovė leidžia gaminti sveikiau (receptai)

2017-01-23 08:10

Jei kažkada ruošiant miltinius patiekalus tekdavo apsiriboti kvietiniais ar ruginiais miltais, šiandien jų galime rasti pačių įvairiausių. Mitybos specialistė Evelina Pleterienė teigia, kad įprastinis požiūris į miltus kardinaliai keičiasi – siekiant kokybės, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į produkto maistinę vertę.

„Pixabay“ nuotr.

Viso grūdo miltai – naudingiausi

„Anksčiau buvo manoma, jog kuo baltesni ir smulkiau malti miltai, tuo jie kokybiškesni bei naudingesni sveikatai, – pasakoja mitybos specialistė Evelina Pleterienė. – Tačiau pirmiausia miltų kokybę lemia vitaminų, mineralinių medžiagų bei skaidulų kiekis juose. Žinoma, įtakos turi ir grūdo veislė, pesticidų, kitų cheminių medžiagų naudojimas, grūdų sandėliavimo sąlygos ir panašiai.“

Mitybos specialistė teigia, jog organizmui naudingiausi visagrūdžiai miltai: juose daugiau vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų. „Vitaminai ir mineralinės medžiagos pasiskirsto skirtinguose grūdo sluoksniuose, todėl prioritetą reikėtų teikti miltams, kuriuose yra visos grūdo dalys. Pavyzdžiui, aukščiausios rūšies kvietiniuose miltuose nėra pačių vertingiausių grūdo dalių (apvalkalo ir gemalo), tik krakmolingoji dalis, kurioje yra apie dešimt procentų grūde esančių naudingųjų medžiagų“, – aiškina specialistė.

Verta keisti įpročius

Organizmui naudingiausi visagrūdžiai miltai: juose daugiau vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų.

„Kovojantiems su antsvoriu ypač svarbu rinktis viso grūdo miltus ir gaminius iš jų, nes dėl juose esančio didelio skaidulų kiekio, pavalgius sotumo jausmas išlieka ilgiau, taip pat išvengiama didelių gliukozės svyravimų kraujyje“, – pataria E. Pleterienė. Nors dažnas neįsivaizduoja miltinių blynų keptų iš viso grūdo miltų, anot E. Pleterienės, tai tėra įpročiai, kuriuos galima pakeisti. „Pirmiausia turėtume pagalvoti apie organizmui teikiamą naudą, o tik tada apie kepinio prekinę išvaizdą“, – pabrėžia ji.

Kodėl reikia vengti glitimo

Kviečiuose, rugiuose bei miežiuose randamas baltymas glitimas suteikia miltinei tešlai tamprumo, kepiniams – purumo. Tačiau vis dažniau kalbama apie šio baltymo žalą sveikatai. Pasak mitybos specialistės, glitimo netoleruojantiems, sergantiems celiakija žmonėms būtina laikytis begliutenės dietos.

Kovojantiems su antsvoriu ypač svarbu rinktis viso grūdo miltus ir gaminius iš jų, nes dėl juose esančio didelio skaidulų kiekio, pavalgius sotumo jausmas išlieka ilgiau.

„Sparčiai populiarėjantis begliutenių produktų „virusas“ yra ir nauja verslo šaka. Kartais už produktą su ženklu „gluten free“ (be glitimo) permokama, nors tai nebūtinai – sveikas produktas, - mano specialistė. – Labai gerai, jei žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisako iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų pagamintų gaminių, turinčių daug glitimo. Be to, dažniausiai su tokiais gaminiais gaunamas ir didelis cukraus bei hidrintų riebalų kiekis. Saugodami savo sveikatą tokių gaminių turėtume valgyti labai retai.“


Kokius miltus rinktis?

Kvietiniai. Aukščiausios rūšies dėl didelio glitimo kiekio bei gerų skoninių savybių naudojami konditerijoje. Šių miltų vartojimą reikia riboti, nes jie yra mažiausios maistinės vertės. Pirmos, antros rūšies miltuose šiek tiek daugiau naudingų medžiagų, viso grūdo – daugiausia.

Speltų. Tai laukinių kviečių rūšies (kuriuose maistinės medžiagos pasiskirsčiusios po visą grūdą) miltai. Šviesūs ar viso grūdo miltai turi daug naudingų medžiagų, tinka kepiniams, padažams ruošti.

Ruginiai. Dažniausiai viso grūdo miltai, įprastai naudojami duonai kepti. Jie turi mažesnį glitimo kiekį, kepiniams suteikia tamsią spalvą.

Avižų. Turi didesnį baltymų kiekį, pilno grūdo miltuose daug vertingų tirpių ir netirpių skaidulų, biotino, geležies, magnio bei kitų naudingų medžiagų.

Begliuteniai: grikių, ryžių, žirnių, kukurūzų, bolivinių balandų miltai. Kiekviena rūšis turi skirtingų naudingųjų medžiagų (vertingiausi grikių, bolivinių balandų), skiriasi skoninėmis savybėmis. Naudojami kepinių, padažų gamyboje. Dažnai naudojami įvairūs šių miltų mišiniai.

Riešutų: kokosų, migdolų, anakardžių, lazdynų ir kitų riešutų miltai. Dažniausiai naudojami nekepamų desertų gamyboje. Skiriasi nuo kitų rūšių miltų skoninėmis savybėmis, žymiai didesniu riebalų, mažu angliavandenių, kiekiu, žemu glikeminiu indeksu ir yra vieni iš kaloringiausių miltų.


Receptai

Bananų ir obuolių grikiniai keksai

Reikės:

60 g grikių miltų,

2 a.š. kepimo miltelių,

1 a.š. malto cinamono,

¼ a.š. rūpios druskos,

4 didelių kiaušinių,

1 banano,

170 g stiklinės medaus,

1 obuolio.

Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, cinamoną, druską. Atskirame inde suplakite kiaušinius ir įmaišykite sutrintą bananą bei medų. Plakinį supilkite į sausų produktų mišinį, įdėkite smulkiai supjaustytą obuolį ir viską išmaišykite. Tešlą supilkite į keksams skirtas kepimo formas, ir kepkite 175°C įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių. Skanaus!

Avižinė sumuštinių duona

Reikės:

135 g avižų miltų,

1 a.š. kepimo miltelių,

½ a.š. rūpios druskos,

2 kiaušinių,

230 ml pasukų,

60 ml augalinio aliejaus.

Dubenyje išmaišykite sausus produktus, galite pridėti mėgstamų žolelių ar prieskonių. Kitame inde lengvai išplakite kiaušinius, įpilkite pasukų, aliejaus, pasirinktinai į tešlą dėkite cukrų. Plakinį sumaišykite su sausais produktais iki vientisos masės. Kepimo formą skirtą duonai patepkite aliejumi, įdėkite tešlą, kepkite 175 °C įkaitintoja orkaitėje 30–35 minučių. Skanaus!

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų