Artimųjų Rytų regiono valstybes vienija bendras raktažodis: humusas. Nesvarbu, ar lankotės Libane, Sirijoje, Izraelyje, Jordanijoje, ar Egipte, gatvėje sutiktam praeiviui pasakykite žodį „hummus“ ir jis jus neabejotinai palydės iki geriausio hummuso restorano tame mieste.

Artimųjų Rytų regiono valstybes vienija bendras raktažodis: hummusas. Nesvarbu, ar lankotės Libane, Sirijoje, Izraelyje, Jordanijoje, ar Egipte, gatvėje sutiktam praeiviui pasakykite žodį „hummus“ ir jis jus neabejotinai palydės iki geriausio hummuso restorano tame mieste. Lietuvio akiai iš pirmo žvilgsnio kiek neįprastai atrodantį hummusą Artimųjų Rytų valstybių gyventojai valgo bemaž kiekvieną dieną, derindami jį su viskuo: mėsa, morkų ar salierų lazdelėmis, kiaušiniene, pita, lavašu ar tiesiog vieną!

Hummusas – tai užkandis, pagamintas iš trintų avinžirnių, sumaišytų su tahini, alyvuogių aliejumi, citrinų sultimis, druska, česnaku. Žodis hummusas arabų kalboje reiškia „avinžirnis“. Paklauskite kurios nors iš minėtų valstybių piliečių ir jie jums nedvejodami pasakys, kad hummusas yra vienas iš seniausių regiono patiekalų. Nors iš tiesų istorinės hummuso šaknys nežinomos, pasakojimų apie jo atsiradimą yra įvairių. Vieni teigia, kad avinžirniai kaip vienas iš svarbiausių patiekalo ingridientų buvo naudojami jau Senovės Egipte, t.y. 4000-2000 metais prieš mūsų erą. Antri pažymi, kad pirmasis hummusą 12 amžiuje pagamino Saladinas. Anot trečių, iš tiesų hummuso šaknys yra kur kas jaunesnės ir siekia 18 amžiaus Siriją.

Šiandien hummusas yra neatskiriamas Artimųjų Rytų virtuvės akcentas. Atrodytų, tai visai nesudėtingas patiekalas, tačiau meistriškai jį paruošti pavyksta ne kiekvienam. Be to, dėl daugybės įvairių prie avinžirnių tinkančių ingredientų, tik kai kuriems pavyksta atrasti apdovanojimų vertus receptus. Todėl net ir patys hummusą gaminantys žmonės neretai užsuka į specializuotus šio patiekalo restoranus. Teko matyti, kaip Izraelio Akko mieste prie šios šalies šiaurėje garsiausio hummuso restorano rikiavosi eilės žmonių. Ir taip, kaip man pasakojo, kiekvieną dieną. Nors lietuviui, ne mažiau keistai nei šio patiekalo išvaizda, gali atrodyti ir pati jo valgymo kultūra.

Pirmiausiai hummuso restoranuose nustebina didžiulis šio patiekalo rūšių pasirinkimas: hummusas su grybais, hummusas su kedro riešutais, hummusas su česnaku, aitriosiomis paprikomis, špinatais, migdolais, moliūgu ir pan. Vėliau nustebina ir gauta lėkštė su hummusu, primenanti pupelių košę. Hummusas patiekiamas su duona ir, dažniausiai, marinuotomis daržovėmis.

Prieš porą metų Libanas pasiryžo išsireikalauti iš Europos Komisijos, kad hummusas būtų pripažintas unikaliu nacionaliniu Libano patiekalu. Svarbiausia šio siekio priežastis – esą Izraelis „vagia“ Libano nacionalinius patiekalus, pristatydamas juos pasauliui kaip savo. Tarp šių „pavogtų“ patiekalų neva yra humussas, felafeliai, baba ghanouj ir kt. Beirutas it užsikirtęs kartoja, kad Libanas pirmasis dar 1959 metais eksportavo hummusą į kitas valstybes.

Tačiau Izraelis jam metamus kaltinimus ir Libano pretenzijas traktuoja kaip pavydo protrūkį: nors libaniečių hummusas į užsienį buvo eksportuotas pirmasis, didesnio pasisekimo svetur sulaukė izraeliečių gaminamas minėtas patiekalas iš avinžirnių. Be to, anot Izraelio, hummuso autorinių teisių suteikimas kuriai nors vienai tautai būtų ne mažiau absurdiškas nei vyno ar duonos autorinių teisių priskyrimas vienai valstybei. Niekas nesiginčija, kad hummusas – tai šimtmečių senumo arabų patiekalas. Tačiau jis nepriklauso tik vienai valstybei. Jis priklauso visam regionui.

Humussas ypatingas tuo, kad bemaž kiekvieną kartą jį galima pasigaminti vis kitokį. Kelioniumanija.lt kviečia išbandyti hummuso su sezamų pasta, receptą:

250 g avinžirnių
1 citrina
2-4 skiltelės česnako (pagal skonį)
4 v. š. tahini (sezamų pastos)
0,5 a. š. druskos
pipirų / saldžiosios paprikos miltelių
alyvuogių aliejaus

Į vieną indą sudėti išvirtus avinžirnius, česnako skilteles, sezamų pastą, išspaustos citrinos sultis ir druską. Viską sutrinti maisto trintuvu, kol pasidarys tyrės tirštumo masė.

Gautą masę sudėti į dubenį, kuriame bus patiektas hummusas, užlašinti porą šaukštų alyvuogių aliejaus, pabarstyti pipirais ir / arba saldžiosios paprikos milteliais. Tuomet gerai valandai padėti į šaldytuvą.

Hummusas valgomas šaltas. Skaniausias jis su pita, tačiau taip pat ypač tinka ir morkų bei salierų lazdelės bei įvairios marinuotos daržovės – agurkai, kopūstai ir pan. Skanaus!