Nors rūkytos mėsos gaminių normos gana griežtos (jų siūloma suvartoti tik 50 g per savaitę), o rūkytai žuviai tokių nustatytų normų nėra, pasak E.Gavelienės, ji neturėtų būti kasdienės mitybos dalis.

Rūkymas – vienas iš konservavimo būdų, kai produktas apdorojamas nevisiško degimo medienos dūmais. Deja, proceso metu susidaro tam tikrų medžiagų, galinčių pakenkti sveikatai, jei rūkytos žuvies suvartojama per daug. Prekybos centruose parduodamai rūkytai žuviai taikomi griežti maisto saugos reikalavimai – jos tiekėjai privalo laikytis ES nustatytų normų dėl leistinų tam tikrų medžiagų kiekio rūkytose žuvyse.

„Nors pasaulyje nuolat ieškoma naujesnių rūkymo technologijų, pritaikomi tam tikri filtrai, kad kiek galima mažiau tokių medžiagų valgant žuvį patektų į organizmą, rūkyti patiekalai tebūna proginis maistas. Sveikatai palankiausia būtų trumpai žuvį virti garuose, kepti orkaitėje, apšlaksčius citrinų sultimis, arba troškinti. Reikėtų taip pat vengti gaminti žuvies filė tešloje, gruzdinant dideliame aliejaus kiekyje. Ir, žinoma, geriausia žuvį valgyti su daug daržovių“, – pataria gydytoja dietologė.

Ji teigia, kad jūrinės ir gėlame vandenyje užaugusios žuvies maistingumas skiriasi. Nors reikšmingų skirtumų dėl mineralinių medžiagų ar baltymų kiekio nėra, tačiau Omega-3 riebalų rūgščių jūrinės žuvys turi šiek tiek daugiau už gėlavandenes.

„Patartina per savaitę suvartoti apie 300 g žuvies, taip organizmas gaus pakankamai Omega-3 polinesočiųjų rūgščių, nemažai seleno, kalcio ir vitaminų A, D ir E. Jei renkatės rūkytą žuvį, jos maistinė vertė nepriklauso nuo rūkymo būdo: šalto ar karšto, tai tik skonio reikalas. Taip pat nėra draudimų, ar duoti rūkytos žuvies vaikams, tačiau, kaip ir suaugusiesiems, svarbu jos skanauti saikingai“, – sako gydytoja dietologė.

Spagečiai su karštai rūkyta skumbre

120 g makaronų,

2 kiaušinių tryniai,

40 g tarkuoto kietojo sūrio,

1 karštai rūkyta skumbrė,

1/2 svogūno,

2 skiltelės česnako,

1 šakelė šviežio rozmarino,

šlakelis alyvuogių aliejaus,

pipirų pagal skonį,

1/4 citrinos patiekti,

1 sauja gražgarsčių patiekti.

Makaronus išvirkite pasūdytame vandenyje, kaip nurodyta ant pakuotės. Skumbrę išdorokite: nulupkite odą, išimkite kaulus. Į vidutinio dydžio keptuvę įpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus. Keptuvę pastatykite ant vidutinės kaitros, suverskite susmulkintus svogūnus ir įberkite šiek tiek pipirų. Kol kepa svogūnai, sukapokite rozmariną ir česnakus. Po 2 min. arba iškart, kai svogūnai taps perregimi, į keptuvę sudėkite rozmariną, česnaką ir skumbrės gabaliukus. Kepkite dar 2 minutes. Dubenyje sumaišykite kiaušinių trynius ir tarkuotą kietąjį sūrį – tai bus jūsų karbonariškas padažas. Nukoškite makaronus ir suverskite juos į keptuvę prie paruoštos skumbrės. Kelioms sekundėms nuimkite keptuvę nuo viryklės ir išmaišykite. Supilkite į makaronus kiaušinių trynių plakinį ir gerai išmaišykite, kad visi makaronai tolygiai juo pasidengtų. Dėkite atgal ant viryklės ir atsargiai kaitinkite nuolat maišydami, kad nepasidarytų kiaušinienė. Tuomet dėkite patiekalą į serviravimo lėkštę, pabarstykite tarkuotu kietuoju sūriu, pašlakstykite citrinų sultimis ir pagardinkite pipirais.

Rūkytos skumbrės kotletukai

1 rūkyta skumbrė (tinka ir šalto, ir karšto rūkymo),

300 bulvių (skanu – batatai),

2 kiaušiniai,

1 šaukštas krienų,

1 saujelė smulkiai pjaustytų žalumynų (svogūnų laiškų, petražolių, krapų),

šlakelis citrinų sulčių,

pipirų.

Bulves nuskuskite, išvirkite ir atvėsinkite. Skumbrę išdarinėkite: nulupkite odą, išimkite kaulus. Sumalkite arba pasmulkinkite peiliu. Įmuškite kiaušinius, dėkite krienus, žalumynus, įspauskite citrinos sulčių, įberkite pipirų ir viską gerai išmaišykite. Bulves sutrinkite į košę ir sumaišykite su skumbre iki vientisos masės. Šlapiomis rankomis formuokite vienodo dydžio kotletukus. Kepkite ant alyvuogių aliejaus keptuvėje arba 200 laipsnių karščio orkaitėje apie pusvalandį. Kepkite, kol kotletukai gražiai paruduos. Keptuvėje apkepkite abi puses. Patiekite su šviežiomis daržovėmis ir mėgstamu padažu.