„Knygą ruošiau beveik dvejus metus – išbandžiau galybę receptų, norėjau atrinkti tuos, kurie patiktų žmonėms. Beveik visi receptai – nauji, nepublikuoti tinklaraštyje ar socialiniuose tinkluose“, – pabrėžia maisto tinklaraščio „Saulėta virtuvė“ autorė ir fotografė.

– Kai internetas pilnas įvairiausių kulinarinių idėjų – ir jūsų tinklaraštis gyvuoja jau keliolika metų, jus socialiniuose tinkluose stebi daugybė sekėjų, ar receptų knygos vis dar neprarado savo traukos?

– Internetas išties yra beribis ir visagalis – ten galima rasti visko ir dar daugiau. Vis dėlto popierinė knyga man visada atrodė kur kas tikresnė, o sklaidyti jos puslapius – kur kas tikresnė patirtis. Niekas negali prilygti malonumui liesti dar dažais kvepiančius knygos puslapius. Atsiversti knygą šitame greitai besisukančiame pasaulyje – tai pasirinkti gyventi truputį lėčiau, truputį labiau dabar. Lygiai taip pat kaip skirti valandėlę savo laiko ir iškepti pyragą. Visa tai atitraukia nuo ekranų, sugrąžina į dabarties akimirką ir dovanoja skanių prisiminimų. Man atrodo, tai galėtų būti geresnės, jaukesnės ir šviesesnės dienos receptas.

– Kodėl knygą paskyrėte saldumynams?

– Saldumynų gaminimas man suteikia daugiausia džiaugsmo. Tikra magija. Kad ji įvyktų – keksiukai iškeptų tobulai purūs, o kremą pavyktų išplakti nepriekaištingai švelnų, – reikalingas tikslumas, dažnai prireikia ir virtuvinių svarstyklių. Saldumynų gamybos procesas lėtesnis, ramesnis ir kartais, sunkesnę dieną, veikia lyg meditacija.

– Galybė žmonių gamina kiekvieną dieną, mėgsta sukiotis virtuvėje, tačiau nebūtinai jie ryžtasi kepti pyragus, juo labiau tortus. Gal gąsdina jūsų minėtas tikslumas: kai svarbus kiekvienas gramas, nedaug vietos lieka improvizacijoms, o jei nukrypsi nuo recepto, tikėtina ir nesėkmė...

– Per dažnai ką nors nusprendžiame dar nė nepabandę, tačiau leistis į pirmus kartus – didelis ir kaskart nuostabus nuotykis. Prisimenu, ilgai vengiau mielinių kepinių, bet vieną sykį ryžausi. Pasirodė, kad mano mintyse viskas buvo dešimt kartų sudėtingiau, nei yra iš tiesų. Kiekvienas receptas, kad ir koks sudėtingas jis atrodytų, visada susideda iš žingsnių, etapų. Tereikia sekti vieną po kito ir taip judama pirmyn. Konditerija dažnai reikalauja tikslumo, tačiau kartu dovanoja daug džiaugsmo, kai pavieniai ingredientai jūsų rankose virsta daugiasluoksniu tortu. Dar ir skaniu! Todėl receptus aprašiau kiek įmanoma išsamiau, nuosekliau, smulkmeniškiau. Kai gamini ilgą laiką, vis daugiau dalykų pradeda atrodyti savaime suprantami. Tačiau labai noriu, kad gaminant pagal mano knygą pavyktų net tiems, kurie į virtuvę užklydo pirmąkart. Receptai gali pasirodyti ilgoki, bet ne dėl to, kad jie būtų sudėtingi. Taigi, jei nuo ryžto pagaminti kokį saldumyną stabdo tik baimė, noriu paskatinti vyti ją kuo toliau. Ta baimė nepagrįsta, ji tik galvoje, o iš tiesų – nieko čia sudėtinga. Sėkmės tikimybė kaip tik labai didelė: skaitykite receptą, laikykitės instrukcijų ir jums pavyks!

Smaližiams: BALTO leidybos namų išleista knyga – odė saldumynams, joje daugiau nei 100 receptų. / Leidėjų nuotr.

– „Mano meilės kalba yra pyragai. Tikiu, kad iškepti pyragą – tai vienas iš būdų pasakyti „myliu“, o į maišomą tešlą galima įberti ne tik cinamono ar vanilės, bet ir šiltų linkėjimų“, – tvirtinate jūs.

– Tuo net neabejoju, juk gamindami maistą skiriame savo laiką, dėmesį ir rūpestį. Nebūtinai tai turi būti pyragas, kalbu tiesiog apie naminį maistą: šildančią sriubą, jaukų troškinį, skaniausią sumuštinį. Saldumynams paprastai reikia tikslumo, o kasdienio maisto gamyba suteikia kur kas daugiau kūrybos laisvės. Kartais puikiausius patiekalus galima išburti tiesiog iš to, kas yra šaldytuve ar virtuvės spintelėse. Vieno puodo patiekalai – įvairūs troškiniai, apkepai – yra vieni iš mano mėgstamiausių, jiems recepto dažnai nė nereikia.

– Jūsų vyras ir sūnus negali skųstis meilės stoka. Kokie jūsų šeimos virtuvės ritualai?

– Maistą mūsų namuose dažniausiai ruošiu aš, nors yra patiekalų, kuriuos gamina tik mano vyras, tarkime, bulvių plokštainį ar bulvinius blynus. Mano sūnus, kuriam ką tik suėjo penkeri, rengiant knygą buvo entuziastingiausias visų saldumynų ragautojas, o kartu – nuoširdžiausias kritikas. Niekas taip atvirai nemoka pasakyti „neskanu“ kaip vaikai – visa laimė, kad žodį „skanu“ girdėjau kur kas dažniau. Žinoma, ne visada kasdienybė virtuvėje yra tokia, kaip gali pasirodyti iš nuotraukų. Jei spręstume tik pagal jas, būtų galima pamanyti, kad mes kone kasdien valgome saldumynus. Tai netiesa, tiesiog jie dažniau atsiduria mano fotoaparato objektyve. Tai puiki proga prisiminti, kad apie žmogaus gyvenimą (ar apie jo valgymo ritualus) vargiai galime spręsti iš viešumoje rodomų gyvenimo nuotrupų. Rašydama knygą saldumynų gaminau daugiau nei įprastai, tačiau visada žinojau, kad aplink turiu būrį žmonių, kurie noriai ragaus, dalysis įspūdžiais ir vertins – padės man atrinkti tuos receptus, kurie verčiausi atsidurti knygos puslapiuose. Kartais sulaukiu smalsių klausimų: „Asta, o kas gi viską suvalgo?!“ Turbūt, jei visus tuos kepinius valgytų tik namiškiai, ilgainiui nuo jų pavargtume ir net pats ypatingiausias pyragas atrodytų kaip tiesiog dar vienas pyragas. Maži dalykai ima nebe taip džiuginti, kai nuolat gyvename pertekliuje, todėl labai svarbu dalytis. Dalijimasis jau savaime yra džiaugsmas, o kai dalijiesi pyragais – tuo labiau.

– Tikriausiai dažnai dovanojate valgomas dovanas?

Atsiversti knygą greitai besisukančiame pasaulyje – tai pasirinkti gyventi truputį lėčiau, truputį labiau dabar. Lygiai taip pat kaip skirti valandėlę savo laiko ir iškepti pyragą.

– Tikrai dažnai! Dažniausiai turbūt per Kalėdas – man tai jaukiausia metų šventė, o maistas nuo jaukumo neatsiejamas. Mes gyvename apsupti daiktų, dažnai turime jų daugiau, nei mums iš tiesų reikia. Tikiu, kad iškepę kvapnių sausainių galime parodyti net didesnį dėmesį nei nupirkę dar vieną daiktą, ypač jei nežinome, ar jis tikrai reikalingas ir laukiamas. Saldumynai – įvairūs sausainiai, džemai, karamelė, saldainiai, granola – iš tiesų tobulai tinka dovanoms. Gamindami namie įdėsite į juos dalelę savo širdies, o juk tai yra gražiausia, ką galime dovanoti.

– Saldumynų knygą pradedate drąsia išpažintimi – prisipažįstate, kad jūsų draugystė su maistu prasidėjo nuo skausmingos patirties...

– Kulinarinį tinklaraštį rašau jau trylika metų, ne kartą esu sulaukusi klausimo, nuo ko viskas prasidėjo, tačiau vis išsisukdavau nuo atviro atsakymo. Ilgai nedrįsau prabilti apie valgymo sutrikimus, kurie mane ir atvedė į virtuvę. Tik prieš keletą metų įsidrąsinau ir apie tai prakalbau socialiniuose tinkluose. Kad ir kokia nepatogi tema, žinau, kad atviras kalbėjimas apie tai turi didelę prasmę. Sunkiausia su savo patirtimi likti vienam ir jaustis vienišam, išsigandusiam, nesuprastam. Savo istoriją papasakojau ir knygoje. Galbūt kažkas joje ras šviesos spindulį ir viltį, kad net tada, kai viskas per sunku ir per tamsu, yra kitas kelias, kuriuo galime eiti, – tikros draugystės su maistu ir su savimi link.

Tinklaraštį rašiau visais valgymo sutrikimų etapais. Kai sirgau anoreksija, rašymas ir kalbėjimas apie maistą, jo gaminimas ir raginimas valgyti kitus buvo mano būdas pasisotinti. Tada pradėjau rašyti pirmą savo maisto tinklaraštį. Gaila, tuomet tai dariau ne iš meilės maistui, o greičiau iš neapykantos savo kūnui. Kai jau buvau kelyje į taikų santykį su maistu, supratau, kad tame tinklaraštyje per daug neigiamos energijos, nenorėjau, kad ji mane lydėtų ir toliau. Tad jį ištryniau. Tuo metu mokiausi valgyti iš naujo, pajausti alkį ir sotumą, nustojau maistą skirstyti į gerą ir blogą. Lengva apie tai rašyti, bet iš tiesų buvo ilga kelionė, pilna atkryčių ir naujų pradžių. Kai supratau, kad virtuvėje imu jaustis vis geriau, man pasidarė nuoširdžiai smalsu išmėginti naujus receptus, o ką nors pagaminus – paragauti. Maistą atradau iš naujo: įvairų, kupiną skonių. Pradėjau ruošti ir desertus. Norėjosi visu tuo dalytis. Man patiko rašyti, fotografuoti, tad pernelyg ilgai nesvarsčiusi pradėjau antrą maisto tinklaraštį. Jis turbūt niekada nebuvo vien receptų, nes šalia kiekvieno dalijausi mažomis kasdienybės nuotrupomis, jausmais ar patirtimis. „Saulėta virtuvė“ tapo lyg dienoraščiu, kuriame skoniai pynėsi su istorijomis. Nors esu baigusi ekonomikos studijas, jau maždaug ketverius metus kulinarinio turinio kūrimas, maisto tinklaraščio rašymas ir maisto fotografija man yra ne tik pomėgis, bet ir pagrindinė veikla, mano darbas.

– Nesunku įsiminti jūsų tinklaraščio pavadinimą „Saulėta virtuvė“. Kaip jis gimė?

– Labai lengvai ir netgi impulsyviai, tai simboliškas ir jautrus pavadinimas. „Saulėta virtuvė“ – ne tik apie saulę už lango. Tai labiau simbolis to, kokie jausmai užplūsta virtuvėje. Žinau, kiek daug patirti reikėjo, kad galėčiau taip jaustis.

Lietiniai su tepamojo sūrio kremu ir avietėmis

Maišydama lietinių tešlą naudoju pieną (ne vandenį) ir įmušu daugiau kiaušinių (net tris!) – blynai iškepa minkštesni, drėgnesni ir turtingesnio skonio. Receptas universalus – tinka tiek saldiems smaližių pusryčiams ruošti, tiek nesaldžiais įdarais pagardinti. Lietinius tikrai iškepsite bet kokioje keptuvėje, tačiau sunkioje ketaus keptuvėje jie apskrunda gardžiausiai. Nesijaudinkite, jei triukas su ore skraidančiais lietiniais nepavyksta – šitaip jų apversti nemoku ir aš. Tiesiog pirštų pagalvėlėmis atsargiai pakeliu vieną blyno kraštą ir – op! – apverčiu. Jei norisi puresnio, lengvesnės tekstūros tepamojo sūrio įdaro, elektriniu plakikliu iki standžių putų išplakite stiklinę riebios grietinėlės ir lengvais judesiais įmaišykite ją į tepamojo sūrio kremą. Įdarą galite ruošti ir su maskarpone, tačiau ji kur kas riebesnė.

12 lietinių

(Paruošite per 1 val. + tešlą brandinsite mažiausiai 1 val.)

Lietiniams:

3 kiaušiniai,

2 stiklinės (500 g) pieno,

1 ½ stiklinės (210 g) miltų,

1 šaukštelis druskos,

1 šaukštas cukraus,

60 g tirpinto sviesto,

1 šaukštelis vanilės ekstrakto,

aliejaus kepti.

Kremui:

200 g tepamojo (kreminio) sūrio,

½  stiklinės (65 g) miltelinio cukraus,

1 šaukštelis vanilės ekstrakto,

1 šaukštas citrinų sulčių.

Patiekti:

12 šaukštelių aviečių džemo,

šviežių aviečių,

miltelinio cukraus.

Užmaišykite lietinių tešlą. Dubenyje elektriniu plakikliu išplakite kiaušinius su pienu iki tolygios tekstūros. Suberkite išsijotus miltus, druską, cukrų ir dar paplakite. Supilkite atvėsintą tirpintą sviestą, vanilės ekstraktą ir tešlą dar kartą gerai išplakite – ji turi būti skysta ir be gumuliukų. Uždenkite dubenį maistine plėvele ir palaikykite šaldytuve bent valandą (galite laikyti ilgiau, net per naktį, jei nutarsite tešlos užmaišyti iš anksto. Prieš kepdami lietinius tešlą permaišykite šluotele).

Kepkite lietinius. Keptuvę patepkite šlakeliu aliejaus ir įkaitinkite ant vidutinės kaitros. Samčiu įpilkite tešlos ir lygiai paskirstykite po visą dugną sukiodami keptuvę. (Tešlos nepadauginkite – lietiniai turi būti plonyčiai!) Kepkite, kol lietinio apačia gražiai paskrus, o paviršiuje iškils burbuliukų. Tuomet staigiai apverskite ir kitą pusę kepkite dar 1–2 min. Taip iškepkite visus lietinius.

Paruoškite kremą. Dubenyje sūrį su milteliniu cukrumi, vanilės ekstraktu ir citrinų sultimis išsukite iki vientisos kreminės tekstūros.

Patiekite. Vieną lietinių pusę aptepkite kremu, ant viršaus paskirstykite po šaukštelį aviečių džemo. Perlenkite perpus, kad įdaras būtų viduje, tuomet – dar kartą perpus (sulankstykite lietinius į trikampius). Sudėkite į lėkštes, pagardinkite šviežiomis avietėmis, pabarstykite milteliniu cukrumi ir tuoj pat patiekite.

G. Juodžiukynaitės / SESĖ SAULĖ nuotr.

Plikyti pyragaičiai su varškės kremu

Ne kiekvienas desertas kilsteli „tris metrus iki dangaus“, bet šie plikyti pyragaičiai su varškės kremu – tai tikrai. Gal dėl to, kad sukelia man vaikystės nostalgiją, o gal jie – tiesiog mano desertas. Nenusibostantis, neatsivalgomas, truputį magiškas. Kantriai budžiu prie orkaitės. Nors šiuos pyragaičius esu kepusi dešimtis kartų, širdyje vis tiek tūno nerimo krislelis – ar pavyks, ar iškils, ar bus skanūs ir dailūs? Nesvarbu, kad žinau visas taisykles, man tiesiog pernelyg rūpi ir norisi juos iškepti tobulus. Pusvalandis prabėga greitai, tuomet vos vos pravėrusi orkaitę (buities išmintis – paprasčiausiai užkišu orkaitės pirštinę už durelių, kad atsirastų mažas tarpelis orui judėti) palieku pyragaičius vėsti. Jie nemėgsta staigaus temperatūrų skirtumo, todėl ištraukti ką tik iškepusius būtų didelė klaida. Prie orkaitės grįžtu po valandėlės kitos. Įdarau pyragaičius varškės kremu – jis švelnus, gaivus ir kvepia vanile. Ant dailių pyragaičių nutupia miltelinio cukraus debesis. Norėčiau jų ragauti dabar pat, bet puikiai žinau – valandėlę pastovėję šaldytuve jie bus patys gardžiausi.

30 pyragaičių

(Paruošite per 1 val. + vėsinsite 1 val. ar ilgiau. Kepsite 30 min.)

Plikytai tešlai:

½ stiklinės (125 g) pieno,

½  stiklinės (125 g) vandens,

1 šaukštelis vanilės ekstrakto,

1 šaukštas cukraus,

½ šaukštelio druskos,

100 g sviesto,

1 stiklinė (140 g) miltų,

4 kiaušiniai.

Kremui:

300 g varškės (9 proc.),

1 ¼ stiklinės (312 g) riebios

(35–36 proc.) grietinėlės,

¾  stiklinės (150 g) cukraus,

1 šaukštelis vanilės ekstrakto.

Apibarstyti:

miltelinio cukraus.

Paruoškite plikytą tešlą. Į nedidelį puodą supilkite pieną, vandenį ir vanilės ekstraktą, suberkite cukrų ir druską, sudėkite gabalėliais supjaustytą sviestą. Kaitinkite ant vidutinės kaitros, kol cukrus ir sviestas ištirps, masė užvirs ir ims smarkiai kunkuliuoti. Tada vienu ypu suberkite visus miltus ir maišydami mediniu šaukštu kaitinkite, kol tešla sukibs į rutulį. Maišydami pakaitinkite ją dar porą minučių, kad išgaruotų nereikalinga drėgmė ir tešla būtų sausesnė. Nukaiskite puodą, tešlą perkelkite į dubenį ir šiek tiek atvėsinkite. Tuomet vieną po kito į ją įplakite kiaušinius. Turi išeiti glotni, blizgi ir tiršta tešla, nuo šaukšto krentanti gabalais (o ne nubėganti), perbraukus per tešlos paviršių pirštu ar šaukšteliu turi likti griovelis. Pagal receptą plikytai tešlai reikia keturių kiaušinių, bet gali būti, kad ketvirto reikės tik pusės (jeigu kiaušiniai labai dideli). Todėl jį geriau išplakite dubenėlyje ir į tešlą įmaišykite dalimis, po šaukštą. Jeigu matysite, kad tešla jau tapo tokia, kokios reikia, kiaušinio likučio į ją nepilkite. Arba visus kiaušinius išplakite dubenėlyje ir į tešlą pilkite po samtelį, kaskart ją išplakite. Taip dar lengviau sumaišysite reikiamo tirštumo tešlą.

Orkaitę įkaitinkite iki 190 °C (iš viršaus ir iš apačios). Dvi skardas išklokite kepimo popieriumi. Paruoštą plikytą tešlą sudėkite į konditerinį maišelį žvaigždutės formos antgaliu ir kepimo skardose išspauskite maždaug 4 cm skersmens ir 3 cm aukščio į viršų siaurėjančius taisyklingos formos pyragaičius (tešlą spauskite konditerinį maišelį sukdami ratu). Tarp pyragaičių palikite tarpus, nes kepdami jie pūsis ir didės. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 15 min. Tuomet orkaitės temperatūrą sumažinkite iki 160 °C ir kepkite dar 15 min. Kepinius palikite atvėsti praviroje orkaitėje (užtruks apie valandą). Tik neatverkite jos pernelyg plačiai ir jokiu būdu neišimkite iš orkaitės ką tik iškeptų pyragaičių, nes jie sukris (plikytos tešlos kepiniai yra labai jautrūs temperatūrų skirtumams).

Paruoškite varškės kremą. Dubenyje varškę labai gerai sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos kreminės tekstūros. Kitame inde grietinėlę elektriniu plakikliu išplakite iki minkštų putų. Suberkite cukrų, supilkite vanilės ekstraktą ir išplakite iki standumo. Sudėkite varškę ir dar trumpai paplakite, kad ji įsimaišytų.

Įdarykite pyragaičius. Paruoštą kremą sudėkite į konditerinį maišelį plonu antgaliu, juo bakstelėkite į atvėsusių pyragaičių apačią ir įspauskite kremo. Tada apibarstykite juos milteliniu cukrumi, dėkite į šaldytuvą ir palaikykite bent valandą. Atvėsęs ir sutvirtėjęs kremas bus pats gardžiausias!

G. Juodžiukynaitės / SESĖ SAULĖ nuotr.

Sviestiniai sausainiai

Nostalgiški sausainiai. Trapūs, tirpstantys burnoje... Cukruoti krašteliai – smagus akcentas, jis šiems kepinėliams suteikia saldumo, nes tešloje cukraus nedaug. Jei visų sausainių iškart nekepsite, tešlos volelius laikykite šaldiklyje. Prireikus tereikės juos perdėti į šaldytuvą, palaukti, kol atšils ir bus galima supjaustyti.

25 sausainiai

(Paruošite per 20 min. + 2 val. vėsinsite tešlą. Kepsite 10–12 min.)

200 g minkšto sviesto,

½ stiklinės (100 g) cukraus,

½ šaukštelio druskos,

2 kiaušinių tryniai,

1 šaukštelis vanilės ekstrakto,

2 ¼ stiklinės (315 g) miltų,

¼ stiklinės (50 g) cukraus (sausainiams apvolioti).

Į dubenį sudėkite sviestą, suberkite cukrų ir druską. Plakite elektriniu plakikliu 3–4 min. iki purios masės. Po vieną įplakite kiaušinių trynius, tuomet – vanilės ekstraktą. Suberkite miltus ir išmaišykite minkštą, lipnią, bet formą laikančią tešlą. Padalykite į du vienodus gabalėlius, iš jų suformuokite taisyklingus apie 5 cm skersmens volelius. Abu juos atskirai suvyniokite į kepimo popierių arba į maistinę plėvelę. Dėkite į šaldytuvą ir palaikykite mažiausiai 2 val. arba net per naktį. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C (iš viršaus ir iš apačios, su vėjeliu). Dvi skardas išklokite kepimo popieriumi. Iš šaldytuvo ištrauktus volelius, jei jie labai kieti, trumpai palaikykite kambario temperatūroje, kad paviršius kiek suminkštėtų, tuomet apvoliokite ant stalviršio pabertu cukrumi (svarbu, kad gražiai juo apliptų iš visų pusių). Cukruotus volelius aštriu peiliu supjaustykite 1–1,5 cm storio griežinėliais. Sausainius guldykite kepimo skardose ir kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 10–12 min., kol krašteliai ims truputėlį rusti. Karšti sausainiai bus labai minkšti ir trapūs. Leiskite jiems visiškai atvėsti ir tik tada nuimkite nuo kepimo popieriaus.

G. Juodžiukynaitės / SESĖ SAULĖ nuotr.