Po trumpos pertraukos vienas garsiausių Vilniaus restoranų "Tores" vėl atvėrė duris jo pasiilgusiems lankytojams.

Ne vienas vilnietis nuliūsdavo radęs uždarytas restorano "Tores" duris – be šios vietos Užupis ir sostinė atrodė neįsivaizduojami. Juk niekur kitur neatsiveria tokia graži miesto panorama, ji kone privaloma tvarka rodoma visiems svečiams iš užsienio, sunku rasti idealesnę vietą romantiškam pasimatymui arba jaukiai pasisėdėti su draugais.

Nenuostabu, kad "Tores" negalėjo būti uždarytas visam laikui. Ir vėl dienomis čia vyksta verslo susitikimai, vakarais geriamas vynas, garsusis gyvas "Tores" alus, gardžiuojamasi sultingais jautienos kepsniais, įvairiomis picomis ir kitais patiekalais.

Beje, pietaujančių čia kasdien vis daugėja. Seniau kai kuriuos restorano "Tores" lankytojus išgąsdindavo didelės maisto kainos, tačiau dabar jos – kur kas priimtinesnės kiekvieno kišenei. Atrodo neįtikima: prabangi aplinka, nuostabi panorama išliko, maisto kokybė dar pagerėjo, o kainos krito kelis kartus.

Laiko klausimas, kada užsisakyti staliuką restorane "Tores" reikės jei ne prieš keletą dienų, tai bent prieš kelias valandas. Žinia, kad "Tores" galima gauti picą vos už 8 litus, sostinėje sparčiai sklinda ir kasdien lankytojų čia vis daugiau. Nepaisydami nelepinančių orų, jie vėsius vakarus leidžia restorano terasoje jaukiai apsigobę apklotais.

Restorano vadovai neslepia: jie stengsis išugdyti restorano lankytojus taip, kad užsisakyti staliukus iš anksto taptų tradicija. "Tores" galima užsisakyti ir privačioms šventėms: gimtadieniams, vestuvėms, verslo susitikimams, kitiems renginiams. Iš viso restoranas gali priimti apie 300 žmonių. Tačiau visiškai uždarytas kitiems lankytojams "Tores" niekada nebus – tik atskiros jo salės, todėl galite nebijoti rasti ant durų užrašą "Uždaras vakaras".

Legenda

Didžiausia restorano "Tores" įžymybė – skulptūra "Bronzinis Andrius". Restorano šeimininkai pasakoja, kad tai – "Tores" globėjas, tačiau iš lūpų į lūpas sklindanti legenda nusinešė daugelį paslaptingojo Andriaus atsiradimo detalių.

Vieni pasakoja, kad Andrius labai mėgo alų ir vyną, tad ilgainiui užupiečiai jau įprato prie jo svaigios ir paslaptingos šypsenos. Nors amžinai išgėręs, tačiau gyventojai tikinę, kad jis buvo ypač geros širdies ir svetingas, galbūt dėl to Andrius pavirto į bronzinę skulptūrą, kuri svečius visuomet pasitinka su taure vyno.

Kiti tiki Barono Miunhauzeno ir Andriaus pažinties istorija. Esą Miunhauzenas viešėdamas Užupyje labai susidraugavo su nuolat linksmu Andriumi. Svečias sužavėtas vietove vieną vakarą pritempė begalę statinių vyno ant Vilnelės šlaito ir pasikvietė ten Andrių pavakaroti. Andriui Vilnelės skalaujamas šlaitas taip patiko, kad jis ten ir pasiliko. Čia, kur dabar "Tores", jis stovi ir iki šiol vaišinasi vynu.

Iki šiol tiesos niekas nežino, o Andriaus skulptūrą gaubia paslaptys. Restorano šeimininkai pasakoja, kad Andrius ilgainiui tapo "Tores" globėju, vaišingumo ir sėkmės simboliu.