Užgavėnių ūpas tarpukario Kaune Pereiti į pagrindinį turinį

Užgavėnių ūpas tarpukario Kaune

2026-02-17 11:00

„Linksmasis sezonas“ – taip vadintas laikas nuo Kalėdų iki Pelenų trečiadienio – tarpukariu baigdavosi per Užgavėnes. Iki Užgavėnių mėsiedo Kaune vyko intensyvus pramoginis gyvenimas: baliai, karnavalai, vestuvės. Įvairios įstaigos ir organizacijos per Užgavėnes organizuodavo vakarėlius, kuriuos vadindavo tiesiog blynais arba Užgavėnių blynais. Ypač aktyvūs buvo studentai.

Smagiai: 1937 m. studentų šaulių korporacija „Saja“ visu smarkumu ruošėsi Užgavėnių karnavalui – jame turėjo pasirodyti per 50 įvairių kaukių ir persirengėlių.

Nuo blynų iki meno

Pagrindinis simbolinis Užgavėnių patiekalas buvo blynai – mieliniai, bulviniai, grikiniai ir spurgos.

Per Užgavėnes blynus valgė visas Kaunas. Restoranuose ir valgyklose rikiuodavosi eilės prie blynų. Jų kauniečiai iškepdavo apie 1 mln. „Lietuvos aidas“ šmaikščiai suskaičiavo, kiek apytikriai blynų suvalgyta 1939 m. vasario 21 d. Kaune tuo metu gyveno apie 130 tūkst. gyventojų ir jeigu kiekvienas jų suvalgė vidutiniškai po dešimt blynų, gausime apvalų skaičių, apie 1 300 000 blynų.

1933 m. Kauno radiofonas Užgavėnių proga transliavo vaidinimą „Žemaitis, aukštaitis ir dzūkas“, kurį atliko Valstybės teatro aktoriai Kazys Juršys, Juozas Siparis ir Petras Kubertavičius. 1935 m. klausytojams pristatytas vaidinimas „Užgavėnių blynas“. 1937 ir 1939 m. Kauno radiofonas transliavo radijo vaidinimą „Užgavėnės“, parašytą ir režisuotą radiofono teatro režisieriaus Juozo Gučiaus. Per radiją transliuojamų operų pertraukų metu buvo skaitomi feljetonai Užgavėnių tema, 1937 m. pristatyti Užgavėnių papročiai Žemaitijoje, 1934 m. – Jurgio Dovydaičio paskaitėlė „Kanapinskas ir Lašinskas Užgavėnių papročiuose“.

Nuotaikingas paradas

1936 m. studentų šaulių kuopos iniciatyva Kaune pirmą kartą buvo suorganizuotos persirengėlių eitynės. Studentai labai atsakingai ruošėsi pristatyti žemaitiškus Užgavėnių papročius, gaminosi kaukes, siuvosi kostiumus.

Vasario 25 d., apie trečią valandą po pietų, lydimi karo orkestro, su muzika, dainomis, komiškais vaizdeliais, sunkvežimyje vežamu Lašininiu persirengėliai (žydai, čigonai, žalnieriai, velniai, meška, asilai ir kiti personažai) pajudėjo centrinėmis miesto gatvėmis – Laisvės alėja, Prezidento, Seimo ir Lukšio gatvėmis.

Užgavėnių juokdarių paradas sudarė didžiulį žemaitiškų Užgavėnių papročių karnavalą, kurį visą laiką lydėjo Kauno miesto savivaldybės orkestro maršai, dainos ir žiūrovų ovacijos. Grįžtant į Šaulių sąjungą, tiek buvo žmonių visur prisigrūdę, kad studentai šauliai, padedant policijai, vos begalėjo padaryti gatvėje taką paradui.

Vakare šaulių sąjungos salėje įvyko vakarėlis, kuriame dalyvavo ministrai Jokūbas Stanišauskas ir Stasys Putvinskis su poniomis, šaulių sąjungos vadas pulk. Pranas Saladžius, štabo skyrių viršininkai ir kiti asmenys. Svečiai buvo vaišinami šiupiniu. Vakaras baigėsi Kanapinio ir Lašininio dvikova. Eitynės ir vakarėlis buvo nufilmuoti ir fotografuojami tarpukario Lietuvos metraštininkų Vytauto Augustino, Jono Karecko, Jono Buračo ir kt.

Per Užgavėnes blynus valgė visas Kaunas. Restoranuose ir valgyklose rikiuodavosi eilės prie blynų. Jų kauniečiai iškepdavo apie 1 mln.

Eitynės ir balius

1937 m. studentų šaulių korporacija „Saja“ taip pat visu smarkumu ruošėsi Užgavėnių karnavalui. Jame turėjo pasirodyti per 50 įvairių kaukių ir persirengėlių.

Eitynes pradėjo Lašininio žvalgai: „Tai buvo niekas kitas, kaip visas tuzinas įvairiausių velnaičių ir velniūkščių... Čionai buvo plačiaragių, glaustaragių ir vienaip ar kitaip suraitytais ragais. Greta su jais ėjo kažkokios margos čigonės, o viena ant rankų nešėsi juodžiausią medinį vaiką. Be jų, ėjo dar ir kitų keistų būtybių. Visa ši velniava nedviprasmiškai žiūrėjo į žiūrovus, o žiūrovai į juos... Pats Kanapinis ėjo priekyje, baltu apsiaustu apsitaisęs, ant kurio buvo visokių ženklų išsiūta. O ant sidabrinio šalmo buvo didžiausias linų ar kanapių kuodas. Kartu su kitais Kanapinio kariais ėjo moderniška giltinė. Pati visa juoda ir baisi, giltinė buvo su cilinderiu, o už pečių didelis ir aštrus dalgis. Čia pat svyravo čigonėlis su čigone vesdami ožį. Šalimais ėjo viena pati, su žmogiškom kojom žalmargė karvė, tik per daug raudonos ir keistos spalvos. Kartu stypčiojo aukšta gervė, dažnai mėgindama kam nors snapu įžnybti. O per vidurį nuolat sukinėjosi didelė mergė su šluota rankose. Tai buvo Morė ar Kotrė. Jos sijonas tautiškas ir bliuzelė tokia pat, tik jau veido išraiška keista ir ta rankų laikysena jai viską gadino...“ („Lietuvos aidas“, 1937 m. vasario 10 d.).

Vakare Šaulių sąjungos salėse buvo suruoštas vakaras-balius su inscenizuotais trimis vaizdeliais: Užgavėnių svečių triumfas, gyvulių ir žvėrių posėdis bei Lašininio ir Kanapinio dvikova.

Gaudavo atostogų

Anuomet Užgavėnių proga moksleiviai ir studentai gaudavo trijų dienų atostogas. Kaunan prigužėdavo mokytojų ir moksleivių, kuriems būdavo rengiamos krepšinio varžybos, organizuojami kiti renginiai. Mokytojai ir moksleiviai lankydavo muziejus, parodas, paskaitas, prašė nuolaidų į kultūros renginius.

To meto dienraščiuose, savaitraščiuose ir žurnaluose mirgėjo pasakojimai apie „Gavėno kelionę, Lašininio ir Kanapinio kovas“ („Lietuvos aidas“, 1938), istorijos, kaip „Per Užgavėnes ir velnias blynus kepa“ („Lietuvos aidas“, 1938), tradicinius Užgavėnių papročius („Lietuvos aidas“, 1937; „Trimitas“, 1936), jų atgaivinimą ir puoselėjimą.

Taip buvo dalijami patarimai ir receptai šeimininkėms, kaip išsikepti skanius mielinius ar grikinius blynus, išsivirti šiupinį.


Tarpukario Užgavėnių vaišių receptai

Blynai su mielėmis

4–5 stiklines miltų sumaišyti su drungnu pienu taip, kad gautume apytirštę tešlą. Pridėti 10–15 g mielių, drungnu pienu praskiestų. Sumaišius pastatyti šiltoje vietoje, kad pakiltų. Maždaug po valandos tešla pakils. Tada pridėti žiupsnelį druskos, 1 ar 2 kiaušinių trynius ir gerai išplaktus kiaušinių baltymus. Sumaišius leisti dar 10–15 min. pakilti. Tada keptuvėn įdėti nemažai taukų, tuos taukus gerai įkaitinti, po šaukštą dėti tešlos ir kepti mažus blynelius (5–6 blyneliai keptuvėje). Apversti į kitą pusę blynelius tik tada, kai viena pusė jau gražiai geltona. Apgeltus kitai pusei – blynelius sudėti į pusdubenį, apibarstyti cukrumi ir šviežius karštus paduoti. Dėl įvairumo į šituos blynelius gera pridėti riekutėmis supjaustyto obuolio taip, kad į kiekvieną blynelį patektų po vieną riekutę. Galima naudoti ir džiovintus, pirma gerai išmirkytus ir nuvarvintus, obuolius.

Plikytos spurgos

Imti 2 stiklines pieno, 6 trynius, 2 kiaušinius, 50 g mielių, 200 g sviesto, 150 g cukraus, truputį druskos ir kvapų. Atvirinti vieną stiklinę pieno ir juo užplikyti 1 stiklinę miltų, išsukti, kad nebūtų gumuliukų. Pravėsinus pilti likusį pieną, dėti mieles, pridėti kiek miltų ir padėti pakilti. Tuo laiku išsukti trynius su cukrumi iki baltumo, išlydyti sviestą. Pakilusią tešlą gerai išplakti, dėti druskos, išsuktus trynius, išplaktus kiaušinius, kvapus ir miltus, kaip jau miltai susiminko, pilti lydytą sviestą, tik daboti, kad nebūtų karštas. Minkyti, kol tešla nuo rankų atpuola. Dabar vėl padėti tešlą šiltai, kad pakiltų. Pakilus daryti spurgas po 30–34 g. Virti kiaulienos taukuose maždaug 3–5 minutes. Išėmus iš taukų, dėti ant skardos, išklotos trilinku popieriumi, kad taukus sutrauktų. Kiek pravėsusias spurgas apibarstyti miltiniu cukrumi. Šitos spurgos ne taip greitai susensta.

J. Čekanauskaitės receptai, kalba netaisyta. „Mūsų laikraštis“, 1939 m. vasario 15 d.

Užgavėnių spurgelės

Imti 500 g miltų, 125 g sviesto, 2–3 šaukštai cukraus, 4 kiaušiniai, 1 pakelis kepimo miltelių. Be to, pieno ir cinamono. Sviestą ištrinti į putas, pridėti cukrų, kiaušinius, miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir pieno tiek, kad pasidarytų vidutinio tirštumo tešla. Tuomet imti arbatiniu šaukštuku mažus gabalėlius ir dėti į verdančius taukus. Virti iki paruduos. Išėmus pabarstyti cukrumi su cinamonu.

V. Valašinaitės receptas, kalba netaisyta. „Mūsų kraštas“, 1937 m. vasario 12 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų