Garsaus kartaginiečių vado Hanibalo kelias, kuriuo jis per Alpes vedė savo kariuomenę užpulti Romos Respublikos, kėlė ginčus daugiau nei 2000 metų, kol pagaliau mokslininkams turbūt pavyko įminti šią mįslę, nes jiems padėjo rastos arklių išmatų liekanos.

Maždaug 30 tūkst. kartaginiečių kariuomenė su daugiau nei 15 tūkst. žirgų ir 37 drambliais 218 metais pr.m.e. patraukė užkariauti amžinojo miesto ir taip pradėjo ilgus metus trukusį kruviną konfliktą.

Pervesti tokią kariuomenę per Alpes buvo sunkus uždavinys, ir vėliau istorikai ilgai nesutarė dėl tikslaus Hanibalo žygio per kalnus maršruto.

„Dabar atrodo, kad mes ką tik įminėme (šią mįslę) – visa tai šiuolaikinio mokslo ir trupučio arklių mėšlo dėka“, – sakė Karalienės universiteto (Queen's University) mikrobiologas Chrisas Allenas (Krisas Alenas) iš Belfasto.

Ch.Allenas priklausė tarptautinei mokslininkų grupei, kuriai vadovavo Toronto Jorko universiteto mokslininkas Billas Mahaney (Bilas Maheinis) ir kuri siauroje kalnų perėjoje prie dabartinės Prancūzijos ir Italijos sienos rado didelį kiekį senovės gyvūnų išmatų.

Ta vieta yra viename iš pavojingiausių maršrutų, kuriuos, mokslininkų manymu, galėjo pasirinkti Hanibalas. Manoma, kad prie Traversetės perėjos buvo girdomas didelis gyvulių pulkas.

Anglies izotopai rodo, kad išmatos toje vietoje guli nuo maždaug 200 m.pr.m.e. Mokslininkų grupė jose dar rado Clostridia bakterijų, kurios dažnos arklių mėšle.

Tai gali būti pirmas realus nors ir neįprastas žmogaus veiklos (toje vietoje) įrodymas Hanibalo invazijos į Italiją laikais“, – parašė mokslininkai savo straipsnyje žurnale „Archaeometry“.

„Nors mes negalime daryti tikslios išvados, kad šie įrodymai yra siejami su Hanibalu, tyrimo rezultatai rodo, kad (per šią vietą) praėjo daugybė gyvulių ir žmonių“,– rašoma straipsnyje.

Mokslininkai sako, kad šiai vietovei reikia nuodugnesnių tyrimų ir neatmeta galimybės, kad joje gali būti likę tokių artefaktų kaip monetos, diržų sagtys ar durklai, kurie patvirtintų, kad Hanibalo kariuomenė ėjo per šią perėją.