Savaitgalį Kauno sporto halėje vyko antrosios Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės. Regėjimo, judėjimo, klausos ir intelekto negalias turintys sportininkai jėgas išbandė aštuoniose sporto šakose. Iš įvairių miestų į žaidynes atvykę neįgalieji, teigė kad sporto varžybos jiems yra ne tik proga išmėginti savo jėgas įvairiose sporto srityse, bet ir pabendrauti su seniai nematytais draugais.
"Jei sulaužytas stuburas – nebūtinai gyvenimas turi pasibaigti. Lygiai taip pat, kaip ir sveikiems žmonėms, negalią turintiems žmonėms svarbu gyvenime rasti savo nišą, svarbu rasti savo pomėgį, o sportas yra viena galimybių, kur neįgalieji randa savo nišą ne tik sportuodami, bet ir bendraudami. Tai vienintelė galimybė, kai neįgalieji iš visų Lietuvos rajonų gali atvykti į vieną bendrą šventę", – sakė žaidynėse dalyvavęs Gintaras Zavackis.
Pasak jo, mažesniuose Lietuvos miesteliuose neįgaliųjų gyvena mažiau, todėl organizuotis ir burtis į komandas ar klubus jiems yra sunkiau, neįgaliųjų sportas yra labiau išvystytas didžiuosiuose miestuose. Todėl žaidynės yra labai gera proga parodyti savo sportinius sugebėjimus ir mažųjų miestelių gyventojams.
G.Zavackis pripažino, kad surengti neįgaliųjų žaidynes šiemet nebuvo paprasta. Daugelis Lietuvos savivaldybių susidūrė su problemomis net padedant neįgaliųjų komandoms atvykti į žaidynes.
"Savivaldybės nelengvai davė pinigų neįgaliųjų transportui. Krizė visur, todėl ir pinigų trūksta", – guodėsi G.Zavackis.
(be temos)