Pereiti į pagrindinį turinį

Be „Kauno dienos“ – tarsi negyvenamoje saloje

2013-06-18 10:32
Be „Kauno dienos“ – tarsi negyvenamoje saloje
Be „Kauno dienos“ – tarsi negyvenamoje saloje / Artūro Morozovo nuotr.

Jau greitai, birželio 29-ąją, pasibaigsianti metinė „Kauno dienos“ prenumeratos akcija patvirtino, kad dienraštį skaito įvairaus amžiaus ir skirtingų pomėgių skaitytojai.

Jaunatviškos išvaizdos vos vyresnis nei 40 metų kaunietis Vytas Šiugžda „Kauno dieną“ prisimena tėvų namuose dar sovietmečiu, kai dienraštis vadinosi „Kauno tiesa“.

„Aš mieliau imu į rankas popierinį laikraščio variantą, nei skaitau jį internete – nėra ką lyginti patiriamo malonumo, – tikino V.Šiugžda, sklaidydamas „Kauno dienos“ puslapius. – Laikraštį, kurį namuose mačiau nuo vaikystės, esu įpratęs skaityti rytais nuo pirmo puslapio.“ 

Pašnekovas netikėtai prisipažino, kad jo nedomina profesionalus sportas, todėl mielai skaito tik informaciją apie fizinę kultūrą, kurios dažnai pasigenda laikraštyje. Vytą, be naujienų mieste ir pasaulyje, labiausiai domina „Kauno dienos“ meno puslapiai. Panašūs ir V.Šiugždos žmonos pomėgiai.

V.Šiugžda pratina prie popierinio laikraščio savo jauniausią sūnų Martyną, padėdamas jam surasti, pavyzdžiui, vaikų puslapyje skirtumų paveiksliukuose.

Kiekvienas Šiugždų šeimos narys randa „Kauno dienoje“ tai, kas jį domina labiausiai, ir tiki, kad dienraštis ir kitais metais bus svetinga kauniečių pastogė, kurioje kiekvienas suras savo mėgstamas temas ir vertins laikraščio paramą sprendžiant vieną ar kitą problemą

Netrukus savo 103-iąjį gimtadienį pažymėsiantis kaunietis Vincas Šileika šiuo metu gyvena vienas, tačiau vienišas nesijaučia, nes rytais sulaukia kaimyno, atnešančio jam iš pašto dėžutės paimtą laikraštį.

„Aš be „Kauno dienos“ jausčiausi tarsi negyvenamoje saloje. Blogai girdžiu, retai įsijungiu radiją ir televizorių, todėl vertinu laikraštį. Žinote, aš jį skaitau nuo neatmenamų laikų, tai yra nuo pokario metų, kai dar vadinosi „Tarybų Lietuva", kuri 1950 m. buvo pervardyta į „Kauno tiesą“, – aiškino V.Šileika.

Senolis ir dabar, nors ir su lupa, noriai skaito sportui skirtus puslapius, ypač domisi krepšiniu. Ir tai suprantama – jaunystėje jam teko žaisti vieno klubo komandoje su Feliksu Kriaučiūnu, Juozu Jurgėla, Pranu Talzūnu, kurie nustebino Europą iškovodami Senojo žemyno krepšinio čempionato aukso medalius.

„Dievulis greičiausiai pametė mano kartoteką – antraip aš taip ilgai negyvenčiau, – juokavo V.Šileika, virdamas mėgstamą kopūstų sriubą. – Štai po pietų pailsėsiu, tuomet ir vėl paimsiu į rankas laikraštį, kurį skaitau jau daugiau kaip 60 metų, prenumeruodamas „Kauno dieną" kasmet.“

„Dalyvavau ir šioje prenumeratos akcijoje, – paaiškino 102 metų skaitytojas. – Tikiuosi, kad Dievulis dar ilgai neras mano kartotekos, ir aš galėsiu, skaitydamas mėgstamą laikraštį, žinoti, kas dedasi Kaune, Lietuvoje ir pasaulyje.“

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų