VDU Kauno botanikos sodas kviečia pasigrožėti seniausiu planetoje žiediniu augalu tulpmedžiu, kuris šiomis dienomis sukrovė įspūdingo grožio žiedus.
„Tai labai retas medis, turbūt todėl sodo lankytojų gausiai lankomas. Botanikos sode šie medžiai buvo pasodinti 1950 metais. Jie čia išaugo iš Veliuonos parko Vakselių dvaro tulpmedžių sėklų“, – pasakojo Botanikos sodo vyresnioji agronomė Vitalija Petrauskaitė.
Du dvylikos metrų aukščio medžiai labai primena klevą, o kiekvienais metais pasipuošia tulpių formos geltonais žiedais.
„Šis medis įspūdingas tuo, kad jo ir į stilizuotas tulpes panašūs žiedai, ir lapai yra labai išskirtiniai. Sukraunami žiedai būna geltonos ir oranžinės spalvos. Medis – trapus, iš jo gaminamas labai aukštos kokybės popierius, taip pat muzikos instrumentai, mediena puikiai tinka statyboms, kanojoms gaminti“, – reto augalo bruožus vardijo Botanikos sodo darbuotoja.
Šio medžio tėvynė yra Šiaurės Amerika, bet mūsų šalyje augantis tulpmedis atkeliavo iš Prancūzijos.
Savo gimtinėje tulpmedžiai gali pasiekti net 40–60 m aukštį. Šie žiediniai augalai yra vieni seniausių mūsų planetoje, jie žydėjo jau prieš 100 mln. metų.
Augalas mėgsta turtingus, gilius ir gana drėgnus dirvožemius. Tulpmedis gali išgyventi apie 400 metų. Pasaulyje tulpmedžių nėra labai daug, nes jie sunkiai veisiami, sėklos retai sudygsta.
Seniausias Lietuvos tulpmedis, kuris tikriausiai galėtų būti beveik 100 metų amžiaus, auga Veliuonos parke.
Birželio 16–30 d. Botanikos sode skelbiamos tulpmedžio žydėjimo dienos, tad kauniečiai turėtų suskubti, jeigu nori išvysti žydintį tulpmedį.
Naujausi komentarai