Dabar gausiai VDU Botanikos sode žydintys rododendrai ypatingi tuo, kad, esant reikalui, juos galima sodinti ne vien pavasarį ar rudenį. Be to, yra jų augančių ir pavėsyje, ir pusiau pavėsyje, ir saulėtoje vietoje.

Botanikos sode Kaune jų yra daugiau nei 100 veislių ir rūšių, kurios skirtingu laiku gausiai žydi dvi tris savaites. Yra tokių rūšių rododendrų, kurie pražys daug vėliau. Tad prie namų galima suformuoti rododendrų grupes, kurios žydėtų net apie tris mėnesius.

Botanikos sodo dendrologė Jolanta Šabūnaitė primena: rododendrai skirstomi į visžalius, pusiau visžalius ir vasaržalius. Pastaruosius sodininkai mėgėjai vadina lauko azalijomis, rudenį numetančiomis lapus. Rododendrams tinka rūgšti ir labai puri dirva, kurioje neturi trūkti organinių medžiagų. Dirvos paviršių reikia mulčiuoti lengvu mulčiumi. Rododendrams niekada neturi trūkti drėgmės, antraip žydės trumpiau, skurs.

Pirmoje vasaros pusėje rododendrus reikėtų tręšti rododendrams skirtomis trąšomis ar senu perpuvusiu mėšlu, kuris ne tik suteikia maisto medžiagų, bet ir pagerina dirvos struktūrą. Tręšiama du kartus – anksti pavasarį ir po žydėjimo.

„Geriausiai juos sodinti iki gegužės vidurio arba rugsėjį, tačiau galima ir vasarą. Sodinant žydintį krūmą, reikėtų pašalinti žiedus arba nuskabyti dalį žiedinių pumpurų, jei augalas sodinamas su tokiais pumpurais. Vasarą, t. y. liepą ir rugpjūtį, rododendrai kraus žiedinius pumpurus. Tokiu metu jiems ypač neturi trūkti drėgmės ir šviesos“, – priminė J.Šabūnaitė.

Pašnekovė perspėjo, kad rododendrai negali augti po visų rūšių liepomis, bukais, kaštonais, tuopomis, ievomis, nes šių lapuočių lapija labai tanki. Rododendrai gerai augs puriame, su durpių priemaiša dirvožemyje arti pušų, maumedžių, kėnių, cūgų ar ąžuolų ir tuomet, jei bus mulčiuojami pušų spygliais ir žieve, ąžuolo lapais, kiminų durpėmis.

Sudžiūvusias ir ligų apniktas rododendrų šakeles galima nukirpti bet kuriuo laiku, o štai genėti – tik po žydėjimo.