Smalsu, kaip karštą vasaros dieną apsiginti nuo vabzdžių? Jei tie vabzdžiai neskraidantys, paleiskite juos ant popieriaus lapo ir aplink juos šratinuku apibrėžkite apskritimą. Sunku patikėti, tačiau tokią liniją pasiekęs vabaliukas atsitrenkia tarsi į neregimą sieną. Ir atkakliai ieško kito kelio.

Gal kas nors pamena dabar jau, galima sakyti, prieštvaniniais laikais ekranizuotą Nikolajaus Gogolio klasikinę siaubo istoriją, pavadinimu "Baubas" ("Bий")? Ten vargšas vienuolis per naktines mišias nuo prisikėlusios ir karstu skrajojančios mirusios gražuolės gynėsi šventa žvake aplink sakyklą apsibrėžtu apskritimu. Nelaboji dvasia tos linijos peržengti ar pramušti taip ir nesugebėdavo. Pasirodo, lygiai taip pat peržengti elementariu tušinuku/šratinuku ant popieriaus lapo nubrėžtos linijos nesugeba ir vabaliukas.

Kaip ir kas ten jam šviečiasi – nežinia. Gal bėda ta, kad vabaliukas akis nuolat įbedęs žemyn ir jų niekad nepakelia į viršų? O gal vabaliukai sprendimus priima tik dvimatėje erdvėje, o trečiasis matmuo jiems – visiška nesuvokiamybė?