Ekstremalią pramogą Helovyno naktį pasiūlė Rusijos Tiumenės miesto verslininkai. Jie naktį į sekmadienį siūlė praleisti ekskursijoje po senovines kapines.

Viena ekskursijos "Apsėstųjų naktis" organizatorių Jelena Makarova teigė, kad per šį naktinį žygį ketinta aplankyti tiek išlikusias, tiek sunykusias Tiumenės senąsias kapines. "Tiumenėje nemažai mistiškų vietų, kur protėviai buvo sutrikdę mirusiųjų ramybę", – aiškino ji.

Organizatorė nurodė, kad per šią ekskursiją galima aplankyti broliškus karių kapus ir vienuolyno kapines Aleksandrovo parke. "Viskas, ką pasakosime per ekskursiją šią nepaprastą naktį, yra pagrįsta dokumentų patvirtintais faktais", – pabrėžė ji.

Helovynas švenčiamas paskutinę spalio dieną, Visų šventųjų dienos išvakarėse, o lapkričio 2-oji Lietuvoje – Vėlinių diena. Helovyno šaknys siekia epochą iki krikščionybės, kai Airijoje, Prancūzijos šiaurėje ir Anglijoje gyveno keltų gentys. Jų kalendoriuje buvo tik du metų laikai – vasara ir žiema, o Helovynas žymėjo vasaros pabaigą ir žiemos bei naujų metų pradžią.

Pasak legendų, Helovyno naktį atsiveria vartai, skiriantys gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Kad suklaidintų piktąsias dvasias, senovės keltai apsigobdavo žvėrių kailiais, namuose užgesindavo ugnį ir mėgindavo išgąsdinti vėles savo baisia išvaizda.