Niekam nepavyksta pasirūpinti jau kelias savaites Danės skvere apsigyvenusiu baltuoju gandru. Gelbėti paukščio vyko gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ specialistai, policininkai bei gaisrininkai.

Atvykusiems gelbėtojams paukštis tik parodydavo uodegą ir pakilęs nuskrisdavo. Po kiek laiko raudonkojis vėl išdidžiai vaikštinėdavo skvere.

Jau kelias svaites aplink buvusį TEO pastatą ir aplinkinius kiemus vaikštinėjantis gandras kelia žmonėms rūpestį. Jų akimis, kasdien sparnuotasis atrodo vis liūdniau, vis labiau išsekęs ir bejėgis.

Žmonės vis kreipiasi į gyvūnų priežiūros tarnybas ir prašo išgelbėti vargšelį. „Jau ne vieną kartą gyventojai mums skambino dėl šio gandro, bet pagauti jo niekaip nesiseka“,– kalbėjo „Nuaro“ darbuotojai.

Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis teigė, jog patys žmonės pražudo gandrus. „Miestiečiai pamato gandrą ir galvoja, jog jis alkanas. Pradeda maitinti. O laukinis gyvūnas prie to pripranta ir niekur nebenori skristi. Jis ir vaikštinėja prie žmonių, kad vėl gautų maisto“,– perspėjo gyventojus V.Gustaitis.

Jis prisiminė, jog Kaune vieną tokį gandrą taip pat gelbėjo net kelios tarnybos. „Žmonės pamatė ant prekybos centro stogo niekur neskrendantį gandrą ir prašė jį išgelbėti. Atvykus gelbėtojams, gandras nutūpė ant kito stogo. Tuomet jau kiti gyventojai prašė padėti gandrui“,– juokingą situaciją prisiminė Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas.

Lietuvoje yra tik viena ferma šalia Kauno, kur suvežami visi sužeisti, pasiklydę ar žiemoti neišskridę gandrai. Su gandrais žiemoja ir gulbės. Pavasarį paukščiai išleidžiami. Pernai į laisvę buvo paleista dešimt baltųjų gandrų. „Kol neateis šalčiai, dar nepradėsime rinkti neišskridusių gandrų. O vėliau teks vargšelius prižiūrėti“,– sakė V.Gustaitis. Baltieji gandrai paprastai žiemoti išskrenda rugpjūčio pabaigoje. Paukščiai iki kovo pabaigos – balandžio pradžios žiemoja Afrikoje arba Ispanijoje.