Kasmet iš Amerikos į tėviškę sugrįžtanti grafienė Felicija Laimė Pliaterienė ne tik patiria jaudinančių prisiminimų antplūdį, bet ir randa ką svarbaus nuveikti.

Viloje – šventinimo ceremonija

Švėkšnos miestelį puošianti „Genovaitės“ vila savaitgalį sulaukė svečių. Senovinių rūmų savininkė grafienė F.L.Pliaterienė čia rengė ką tik restauruotos pobūvių salės pašventinimo ceremoniją. Pliaterių giminės palikuonė sakė norinti kartu su vietos bendruomene pasidžiaugti tuo, ką per ketverius metus pavyko atkurti restauruotojui Kęstučiui Paulauskui.

Kitąmet atsiveš draugių

Vasaroti į pamažu atgimstančius rūmus grafienė F.L. Pliaterienė sugrįžta kasmet. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtone, nuolat gyvenančios 87-erių moters nė kiek nebaugina ilga ir varginanti kelionė lėktuvu į Lietuvą.

„Kuo daugiau gyveni, tuo mažiau bijai“, – juokauja ji ir jau kuria kitos vasaros planus, kaip į Švėkšną ji atvyks pati ir dar atsiveš keletą draugių.

Sveikata garbaus amžiaus moteris nesiskundžia. Tiesa, sako, šiemet šiek tiek apsunko kojos, bet grafienė pati, be pagalbos, nužingsniuoja iki bažnyčios, savo namuose maloniai priima svečius. Ypač jai smagu bendrauti su žmonėmis, išmanančiais prieškario Lietuvos istoriją, pažįstančiais to meto inteligentiją. Pati grafienė puikiai atsimena daugelio to meto veikėjų vardus, pavardes, žino jų palikuonių likimus. Nors po Antrojo pasaulinio karo ji su vyru grafu Aleksandru Pliateriu visąlaik gyveno JAV, moteris išsaugojo sklandžią ir turtingą lietuvių kalbą. Na, o turėdama galimybę pabendrauti prancūziškai, tiesiog nušvinta.

„Kai buvau jauna, man taip patiko prancūzų kalba – ji man atrodė kaip muzika“, – pasakojo p. Felicija Laimė. Jaunystėje ji studijavo prancūzų kalbą, o vėliau jos mokė gimnazistus.

Geras išsilavinimas grafienei pravertė ir emigravus į Ameriką, dirbant Valstybinėje medicinos bibliotekoje. Kuklindamasi moteris nesakė, kiek kalbų moka, tačiau ir šiandien pagal kontraktą dirba bibliotekai: skaito ir sistemina įvairiomis kalbomis pasirodančius straipsnius sveikatos tema.

Tuokėsi be baltos suknelės

Buvimu Lietuvoje grafienė F.L.Pliaterienė labai džiaugiasi. Sako, tėviškei abu su vyru visada jausdavę didelę nostalgiją. Nors Švėkšnoje jai neteko išgyventi kokių nors ypatingų grafų didybės akimirkų, šis miestelis jai labai brangus. Čia ji, atvykusi į svečius pas seserį, susipažino su grafu Aleksandru, čia įsimylėjo, čia jie leisdavosi į ilgus pasivaikščiojimus, daug kalbėdavosi apie perskaitytas knygas, to meto įvykius. „Tai buvo sunkūs, netikri laikai, karas. Didelės prabangos nebuvo, net tekėdama neturėjau baltos suknelės, tik kostiumėlį, bet čia patyrėme labai daug gražių dalykų“, – prisiminė garbaus amžiaus dama.

Aplinkinius grafienė stebina gyvybingumu ir optimizmu. „Visada vertinau mokslą, protą, o dabar – dar ir žmonių gerumą. Į senatvę viskas tvarkosi: mano amžiuje visi aplink gražūs ir visi jauni!”,– sakė grafienė F.L.Pliaterienė.