Trokštantys paskanauti beržų arba klevų sulos klaipėdiečiai skuba į miškus. Gamtos sergėtojai perspėja, kad medžius būtina tausoti bei pasirūpinti specialiais leidimais.

Vertingi syvai

Atšilus orams sula intensyviai teka maždaug tris savaites. „Apie konkrečias datas sunku kalbėti. Jei lauke labai šilta, sula greičiau nustoja tekėti, nes sužaliuoja lapai“, – sakė Klaipėdos universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotoja Rita Nekrošienė.

Sula – tai drėgmė, kurią medžiai šaknimis siurbia iš giluminių žemės sluoksnių. „Ten susikaupęs vanduo – ne tik neužterštas, bet ir turtingas ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis. Suloje yra nemažai kalio, kalcio, geležies. Vandenyje ištirpusios medžiagos suteikia jam specifinį saldoką skonį. Turbūt nuo to kilo ir sulos pavadinimas“, – aiškino R.Nekrošienė.

Nors Lietuvoje žmonės dažniausiai renka beržų ir klevų sulą, Botanikos sodo darbuotoja pažymėjo, kad jos yra ir kituose medžiuose. „Man yra tekę ragauti sulos iš uosio. Sveikatai ji turbūt ne mažiau naudinga, tačiau skonis kartus“, – pasakojo klaipėdietė.

Ne tik atgaiva

Kalbama, kad medžių sula gali pagerinti savijautą sergant tuberkulioze, inkstų akmenlige, reumatu, norint pašalinti druskas, šlakus ir toksinus iš organizmo.

Kai kurios moterys sula skalauja plaukus, kad jie žvilgėtų, arba naudoja ją vietoje veido toniko. Iš cukrinių klevų, kurie auginami specialiose plantacijose Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje, gaminamas konditerinis sirupas.

Anot R.Nekrošienės, specialistai yra apskaičiavę, kad per sezoną surenkant 6–7 litrus sulos medžiui žalos greičiausiai nebūtų padaryta. „Jei sulą norima leisti kasmet, reikėtų pasirinkti vis kitą medį, o ne kamuoti tą patį. Išgręžtą angą vėliau būtina užtaisyti metaliniu kaiščiu arba moliu. Taip pat būtų gerai ją padengti specialiu tepalu, kurio galima gauti sodininkystės reikmenų parduotuvėse“, – aiškino mokslo darbuotoja.

Reikia išmanymo

Klaipėdos girininkijos girininkas Ričardas Staponkus akcentavo, kad medžio, iš kurio norima leisti sulą, kamieno skersmuo turėtų būti ne mažesnis nei 20 cm, skylės gylis neviršyti 3 cm, o skersmuo – 2 cm.

1996 metais Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintos Mažųjų gamtos turtų naudojimo taisyklės numato, kad norintys rinkti sulą valstybei priklausančiuose miškuose asmenys privalo gauti specialų leidimą. „Dar nesame sulaukę nė vieno prašymo išduoti tokį dokumentą“, – neslėpė girininkas R.Staponkus.

Leidimas nieko nekainuoja. Anot R.Staponkaus, svarbiausia yra tai, kad asmeniui, kuris kreipiasi, girininkai parodytų vietas, kur ne vėliau kaip po penkerių metų bus kertami medžiai, tad sulos rinkimas nepadarytų žymesnės žalos gamtai. Pašnekovas pripažino, kad tokių miškų tektų ieškoti už Klaipėdos.

Pajūryje girininkai aptinka indų, paliktų sulai rinkti, tačiau medžioti jų savininkų neskuba. „Tai nėra masinis reiškinys. Anksčiau žymiai daugiau žmonių rinkdavo sulą tokiu metu“, – teigė R.Staponkus. Visgi girininkas pažymėjo, kad pažeidėjams gresia baudos nuo 100 iki 200 litų.