Tie pirmykščiai žmonės laužydavo ant urvų dugno susiformavusius stalagmitus ir smaigstydavo juos į sienas arba kraudavo į krūvas, kai kada suformuodami netaisyklingus ratus, kurių aukštis siekė iki kelių, rašoma žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje.

Giliai Briunikelio urve pietvakarių Prancūzijoje, už daugiau negu 300 metrų nuo jo angos, neandertaliečiai pastatė šešias tokias struktūras, iš kurių viena yra beveik septynių metrų pločio. Šis darbas buvo atliktas dešimtys tūkstančių metų iki pirmųjų šiuolaikinių žmonių ( Homo sapiens) atvykimo į Europą.

„Neandertaliečiai buvo išradingi, kūrybingi, subtilūs ir sudėtingi“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš studijos autorių Jacques'as Jaubert'as (Žakas Žoberas), dirbantis Bordo universitete.

„Jie nebuvo vien šiurkštūs žmonės, susitelkę į titnaginių įrankių gamybą ir stumbrų medžioklę, kad prasimaitintų“, – pridūrė jis.

Nustačius tų statinių amžių paaiškėjo, kad plačios žmonių giminės nariai tapo pirmaisiais žinomais urvų tyrinėtojais dešimtimis tūkstančių metų anksčiau negu manyta.

Be to, Prancūzijoje aptiktos sienos pripažintos vienais seniausių žinomų žmonių statinių.

Kelių šalių mokslininkų komanda nustatę, kad neandertaliečiai suskaldė stalagmitus į maždaug 400 panašaus dydžio nuolaužų„ kurių bendras ilgis – 112,4 metro, o svoris – 2,2 tonos.

Tai byloja, kad jie sugebėjo dirbti grupėmis.

„Vieninteliai“

Tarp suskaldytų stalagmitų – akmeninių stulpų, susidarančių ant urvų dugno iš mineralinių nuosėdų, nuolat lašant vandeniui nuo lubų – tyrėjai rado laužų ir apdegusių kaulų liekanų.

„Ankstyvieji neandertaliečiai buvo vieninteliai žmonės, gyvenę Europoje tuo laikotarpiu“, rašoma studijoje, kurioje šie žmonės taip pat vadinami „pirmaisiais pasaulyje speleologais“.

„Mūsų radiniai rodo, kad jų visuomenėje buvo modernių elementų ir kad dabar galima įrodyti, jog jie atsirado anksčiau negu iki šiol manyta“, – rašo tyrėjai.

Neandertaliečiai gyveno kai kuriuose Europos, Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų regionuose apie 300 tūkst. metų, bet išnyko prieš maždaug 40 tūkst. metų.

Jų nebeliko maždaug tuo metu, kai iš Afrikos atkeliavo pirmųjų šiuolaikinių žmonių. Manoma, kad pirmieji Homo sapiens atsirado Juodajame žemyne prieš maždaug 200 tūkst. metų.

Neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės kryžminosi. Daugelio žmonių genome iki pat mūsų laikų išliko neandertaliečių genų, kurie sudaro mažiau negu 2 proc. DNR, tačiau šis elementas nebūdingas afrikiečiams, nes neandertaliečiai tame žemyne niekada negyveno.

Kelios neseniai atliktos studijos rodo, kad neandertaliečiai buvo daug sumanesni negu teigė ilgai gyvavusi teorija, aiškinusi, kad tie žmonės išnyko, neatlaikę konkurencijos su Homo sapiens.

Atkuriant neandertaliečių išvaizdą, jie dažniau vaizduojami kaip ne itin guvaus proto stipruoliai. Netgi jų pavadinimas yra tapęs neišauklėto žmogaus epitetu.

Vis dėlto neseniai buvo atrasta, kad jie prieš maždaug 40 tūkst. metų kūrė urvų raižinius, taip pat tikriausiai pirmieji pradėjo medžioti, doroti ir kepti laukinius balandžius, valgė daržoves, rūpinosi savo nusenusiais gentainiais, laidojo mirusiuosius ir galbūt kūrė pirmuosius papuošalus.

Ritualai?

Naujoji studija kelia prielaidą, kad „neandertaliečių grupė, sukūrusi šiuos statinius, pasižymėjo sudėtingesniu negu manyta anksčiau bendruomenės organizacijos lygiu“.

Kol kas galima tik spėlioti, kokia buvo statinių iš stalagmitų nuolaužų, pirmąkart atrastų 1992 metais ir neseniai iš naujo ištyrinėtų, paskirtis.

Remiantis kitais įrodymais apie ankstyvųjų žmonių veiklą urvuose, „galime kelti prielaidą“, kad tų statinių paskirtis buvo simbolinė arba ritualinė, sako studijos autoriai. Tačiau jie pripažįsta, kad tos struktūros galėjo būti naudojamos „buitiniams“ tikslams arba kaip užuoglaudos.

„Mus labiausiai stebina neandertaliečių gebėjimas tyrinėti labai gilius urvus ... toli nuo natūralios šviesos“ šaltinio, aiškino J.Jaubert'as.

„Manome, kad pateikėme įrodymų, jog neandertaliečiai buvo pajėgūs įžengti į nesvetingą požeminę aplinką, naudodami ugnį, kad pasišviestų kelią – atlikdami veiksmus, kurie yra daugiau negu paprastos pastangos išgyventi.“

Tyrėjai nustatė, kad „oficialiai įrodytas“ seniausias gyvenamas urvas yra Šovė ola pietryčių Prancūzijoje, kurioje išliko ankstyvųjų žmonių piešinių, sukurtų prieš daugiau negu 30 tūkst. metų.

Komentuodama naująją studiją, Leideno universiteto Nyderlanduose archeologė Marie Soressi (Mari Soresi) pritarė, kad tuos statinius galėjo sukurti tik neandertaliečiai.

„Tuo metu kitokių žmonių Europoje nebuvo“, – ji sakė garso pranešime, kurį paskelbė „Nature“.

„Aišku, kad tokia struktūra per didelė, kad ją galėtų sukurti urviniai lokiai, kurie, kaip žinoma, užmigdavo žiemos miegu giliai urvuose. Be to, visiškai nežinoma, kad urviniai lokiai krautų nuolaužas į krūvas“, – pridūrė ji.