Punsko lietuviai vieną gražiausių vasaros pabaigos švenčių – Žolinę švęs kartu su Žolinčių akademijos vadove Danute Kunčiene. Nenuilstanti sveikos gyvensenos propaguotoja nuveš tautiečiams į Punską neįprastą Žolinių simbolį – vaistinių augalų vainikėlių arbatai ruošti.

Žolinės, kuri pirmiausia laikoma krikščioniška švente, tradicijas lietuviai yra supynę su pagonybės laikų papročiais. Tad ir Danutė, pindama iš žinomos žolininkės Jadvygos Balvočiūtės ūkio parsivežtų žolynų vainikėlius (kiekvienas jų pinamas iš maždaug trijų gysločio žiedkočių, dviejų medetkų žiedų ir dalies kraujažolės žiedyno), kalba maldeles. Viena jų užrašyta ant specialaus popierinio maišelio, į kurį dedamas Žolinės arbatai skirtas žolynų vainikėlis.

Anot Danutės, šiam vainikėliui žolynus ir jų kiekį ji parinko su liaudies medicinos ekspertu farmakologu Virginijumi Skirkevičiumi. Tokią medžiagų apykaitą gerinančią arbatą drąsiai gali pasiruošti kiekvienas – tereikia suspėti iki Žolinės pasirinkti Danutės minėtų žolynų, supinti juos į vainikėlius, naudojant lininį siūlą. Tokį vieną vainikėlį reikia užpilti 600 ml verdančio vandens ir jau po 15 min. galėsime vaišinti savo svečius kvapia ir organizmui naudinga arbata.

Priminsime pamirštą lietuvių paprotį per Žolinę, kaip ir Kūčių vakarą, susirinkti visai šeimai prie stalo ir vaišintis 12 patiekalų, pagamintų iš naujojo derliaus grūdų, vaisių ir daržovių. Ant stalo reikėtų uždegti žvakę, nešti ją aplink valgius ir leisti ją per rankas aplink stalą. Vaišių likučiai atiduodami elgetoms – taip buvo pagerbiami protėviai.

Iki šiol išlikęs senas paprotys neštis į bažnyčią šventinti žolynų puokštes – pašventintos jos buvo vadinamos vainikais, kurie simbolizuoja ratą, reiškiantį apsaugą nuo negandų. Taigi Danutės pinami vaistinių augalų vainikėliai Žolinės arbatai ne tik atneš sveikatos, bet ir saugos mus nuo negandų.