Paruoštukės, cigaretės, sargiai... Drabužių valyklų darbuotojų tokie pikantiški dalykėliai, randami mokinių uniformų švarkuose jau nebestebina.

"Labiausiai nustemba tėvai, kurie, skubėdami prieš Rugsėjo 1-ąją suruošti atžalos drabužius, pačiumpa juos iš spintos ir atneša nė neapžiūrėję", – pasakojo vienos cheminės valyklos Kaune priėmėja. Ponia Irena – viena tų žmonių, kurie apie svetimus vaikus ir jų įpročius žino daugiau nei patys tėvai.

Cheminių valyklų priėmėjos priprato, kad paklausti, ar apžiūrėjo švarkų kišenes, tėvai pirmiausia nustemba: "O ką, reikia?" "Kai iškraustau kišenes ir imu traukti radinius, tėvai nustemba dar labiau ir galop susigėsta, – šypsojosi ponia Irena. – Stengiuosi išlikti diskretiška ir nekomentuoju radinių: galų gale juk tai ne mano vaikai – ne mano ir reikalas."

Vėliau tėvai pradeda guostis, kad nė nenumanė apie vaiko elgesį išduodančių įkalčių egzistavimą ir priėmėjai pažada grįžę namo rimtai pasikalbėti su atžala.

Vaikai, net ir dideli, lieka vaikai – retas jų sugeba sunaikinti visus įkalčius – išbyrėjusį tabaką ar cigarečių pakuočių likučius. "Prezervatyvų būna rečiau, jie užsilieka daugiausia vyresnių mokinių kišenėse", – šypsojosi pašnekovė.

Dažnai aptinkama nusirašinėti skirtų paruoštukių, jų randama tiek jaunesnių mokinių uniformose, tiek vyresnių. Skiriasi tik pats jų paruošimas – aukštesnių klasių moksleiviai dažniau naudoja smulkiu šriftu spausdintas, o žemesnių – paskubom ranka rašytas.