Autorius – nevykėlis italas

„Kolumbo kiaušinio“ istorijos autoriumi galėjo būti italas Džirolamas Benconis (Girolamo Benzoni,1518–1570). Būdamas 23 m. jis paliko gimtąjį Milano miestą ir išvyko į Ispaniją. Ieškodamas nuotykių, galinčių papildyti tuščia kišenę, susidėjo su ispanų konkistadorais ir išplaukė į Naująjį Pasaulį. Ten jis praleido apie 15 m., keliaudamas per Vest Indiją (Karibų jūros regionas), Centrinę ir Pietų Ameriką. Lankėsi Antilų salose, Meksikoje, Nikaragvoje, Panamoje, Peru ir Venesueloje.

Jo pagrindinis tikslas buvo prekyba ispanų kolonijose su vietos gyventojais. Kaip jam sekėsi nežinoma, tačiau yra užuominų, kad per laivo avariją prarado kelis tūkstančius dukatų. 1556 m. rugsėjo 13 d. D.Benconis, taip ir nepraturtėjęs, atplaukė į Sanlukaro de Barramedo uostą Ispanijoje.

Galiausiai jis sugrįžo į Italiją. Įpykęs ant ispanų ir jų vyriausybės, kurie nesuteikė jam apsaugos ir palankesnių sąlygų imtis verslo ispanų kolonijose, ėmėsi plunksnos, nors, kaip pats prisipažino, jaunystėje neturėjo galimybės lankyti aukštesnio lygio mokyklą. Savo knygai suteikė pretenzingą pavadinimą – „Naujojo Pasaulio istorija“ („Historia dei Mondo Nuovo“). Tyrinėtojų vertinimu, joje yra įdomių detalių apie aplankytas šalis, tačiau privelta daugybė klaidų ir net tyčinių iškraipymų. Įspūdis toks, jog ją parašė savo siekiais nusivylęs prekybininkas ir riboto išsilavinimo žmogus.

Jo amžininkams, matyt, tai nesukėlė jokių abejonių, nes D.Benconio knyga su dedikacija popiežiui Pijui IV 1563 m. buvo išspausdinta Venecijoje. Joje ir papasakota istorija apie Kolumbo kiaušinį.

Kolumbo pokštas

Matyt, norėdamas pašiepti savimi besididžiuojančius ispanus, jis ir pateikė kažkur girdėtą ar paties sukurtą pasakojimą, liudijantį apie tėvynainio Kolumbo pranašumą. Jo turinys maždaug toks.

Po pirmosios kelionės per Atlantą Kolumbas buvo pakviestas į svečius pas kardinolą Pedrą Gonsalesą de Mendosą (Pedro González de Mendoza, 1428–1495), kurį dėl jo didelės įtakos valstybės valdymo reikaluose vadino „trečiuoju Ispanijos karaliumi“.

Vakarienėje dalyvavo būrys kilmingų ispanų. Jų prašomas Kolumbas ėmė pasakoti apie kelionę į Vest Indija. Tada prie stalo sėdinčioje kompanijoje atsirado vienas drąsus pavyduolis, pareiškęs, kad esą ir Ispanijoje yra daug patyrusių jūrininkų ir bet kuris iš jų galėjo atrasti naujas žemes anapus Atlanto vandenyno.

Kolumbas nieko neatsakė į šiuos žodžius, bet paprašė atnešti jam virtą kiaušinį. Kai jo prašymas buvo įvykdytas, Kolumbas kreipėsi į susirinkusiuosius: „Ponai, kuris iš jūsų gali pastatyti kiaušinį ant stalo smailiuoju galu? Kertu lažybų, kad nesugebėsite“.

Kilmingi kardinolo Mendosos svečiai bandė, tačiau niekam nepasisekė to padaryti. Tada Kolumbas atsakė, kad nėra nieko paprastesnio. Jis paėmė kiaušinį, nesmarkiai stuktelėjo į stalą jo smailųjį galą. Kevalas suskilo, kiaušinio gale atsirado nedidelė plokštuma, todėl kiaušinis galėjo stabiliai stovėti ant stalo.

Pasipiktinusi kompanija protestavo, esą Kolumbas juos apgavęs, nes kiekvienas galėjo tai padaryti. „Skirtumas tas, ponai, kad jūs galėjote tai padaryti, bet aš pirmasis tai padariau“ – atsakė didysis keliautojas, pirmasis sumanęs ieškoti turtingosios Indijos plaukiant tiesiai per Atlantą.

Legendai statomi paminklai

Tikėtina, kad epizodas, aprašytas D.Benconio knygoje, yra tik legenda, tačiau ji labai populiari Ispanijoje. Šiai legendai įamžinti statomi net paminklai.

Viena pirmųjų „Kolumbo kiaušinio“ skulptūra atsirado Ispanijos Ibizos salos Sant Antoni de Portmany mieste. Ji vaizduoja kiaušinį su ovalo formos niša, kurioje įmontuotas nedidelis burlaivio „Santa Maria“ modelis. Kiaušinis buvo pastatytas Kolumbo garbei, kuris pasak legendos gimė Ibizos saloje. Beje, net 6 Italijos ir Ispanijos miestai skelbėsi esą Kolumbo gimtinėmis.

Pati didžiausia bronzinė „Kolumbo kiaušinio“ skulptūra puošia vieną Sevilijos miesto parką. Tai 45 metrų aukščio kiaušinis, kurį sudaro admirolo laivų burės. Jo viduje stovi pats Kolumbas, laikantis rankose žemėlapį, ant kurio rikiuojasi trys karavelės, dalyvavusios pirmoje kelionėje per Atlantą

Šį memorialinį paminklą garsiajam jūrų admirolui sukūrė gruzinų kilmės skulptorius Zurabas Ceretelis. Paminklo dalys iš Sankt Peterburgo į Ispaniją atkeliavo laivu, o į Seviliją jas atgabeno 7 sunkvežimiai ir dvi specialios transporto priemonės. Paminklinio komplekso įrengimas tęsėsi 9 mėnesius. Iškilmingas jo atidarymas įvyko 1995 m. spalio 9 d.