Naujausi Statistikos departamento duomenys užminė mįslę: kur dingsta išsilavinusios Lietuvos moterys? Jos sudaro daugumą aukštųjų mokyklų absolventų, tačiau valdžios institucijose jos ne tik sudaro mažumą, bet ir užleidžia pozicijas.

Per pastaruosius metus sumažėjo Lietuvos valdžioje esančių moterų, tačiau šalies moterys vis dar yra labiau išsilavinusios nei vyrai.

2004–2008 m. valdžioje esančių moterų dalis sumažėjo 4 proc. – atitinkamai nuo 22 iki 18 proc.

Pernai į Seimą buvo išrinktos 26 moterys ir 115 vyrų, dabartinėje 15-ojoje Vyriausybėje yra tik viena ministrė (krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė). Užpernai į savivaldybių tarybas išrinktos moterys sudaro 22 proc. visų deputatų.

Tačiau Lietuvos moterys išlieka labiau išsilavinusios. Užpernai vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 92 proc. 20–24 m. šalies moterų ir 87 proc. vyrų.

Šių mokslo metų pradžioje šalies universitetuose ir kolegijose merginos sudarė 59 proc. visų studentų, 2007–2008 mokslo metų pradžioje – 60 proc.

Populiariausios studijų sritys tarp merginų tebėra socialinės paslaugos (90 proc.), sveikatos priežiūra (81 proc.), žurnalistika (79 proc.), pedagogika ir humanitariniai mokslai (77 proc.), socialiniai mokslai (74 proc.).

2008-aisiais Lietuvos aukštosios mokyklos parengė 42,5 tūkst. specialistų, iš jų 67 proc. sudarė moterys. Tarp įgijusiųjų bakalauro ir magistro laipsnius moterys sudarė 67 proc., daktaro mokslo laipsnį – 56 proc. universitetuose moterys sudarė 49 proc., kolegijose – 70 proc. visų dėstytojų.

Daugiausia moterų valstybės valdyme dalyvauja Švedijoje – moterys sudaro 47 proc. nacionalinio parlamento narių, Suomijoje – 42, Nyderlanduose – 39, Danijoje – 38, Ispanijoje – 36 proc. Mažiausia moterų dalis parlamentuose yra Rumunijoje ir Vengrijoje – po 11 proc.