Seimas birželį po pateikimo pritarė konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno inicijuotoms Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis norima pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą padaryti privalomu penktų, šeštų, septintų bei aštuntų klasių moksleiviams.

Neigiamą išvadą projektui parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), šią savaitę tam pritarė ir Ministrų kabinetas.

Nuo pernai šaulių organizuojamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas yra privalomas visiems devintokams, jis vykdomas tris dienas per metus.

Be to, praėjusiais mokslo metais pradėta įgyvendinti atnaujinta pasirenkamoji programa 11–12 klasių mokiniams, tačiau ją, Valstybės kontrolės atlikto audito duomenimis, renkasi mažiau nei 1 proc. mokinių.

L. Kasčiūnas siūlo išplėsti Lietuvos šaulių sąjungos vedamą pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą į pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (penktų–aštuntų klasių moksleiviams) ir vidurinio ugdymo programą (11–12 klasių moksleiviams).

Pagal siūlomus pakeitimus kurso turinį ir trukmę nustatytų krašto apsaugos ministras, tuo metu organizavimo tvarką – švietimo ministras.

Konservatorių lyderio nuomone, tinkamiausias laikas kurso organizavimui būtų birželio pradžia, o kurso vedimui šauliai galėtų pasitelkti atsargos karius ir profesinės karo tarnybos karius.

ŠMSM teigia, kad pagal įstatymą ugdymo programos įgyvendinamos vadovaujantis aprašais, bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.

„Toks reguliavimas leidžia sistemiškai apibrėžti visus bendrojo ugdymo programos elementus. Projektu siūlomas detalus vieno iš ugdymo turinio elementų – pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymo – reglamentavimas įstatymo lygiu neatitinka teisėkūros tikslingumo principo“, – sako ministerija.

Ji taip pat pažymi, kad pernai lapkritį Krašto apsaugos ministerija su Šaulių sąjunga pasirašė, o šiemet birželį atnaujino susitarimą dėl mokinių pilietinio ir patriotinio ugdymo plėtros.

„Susitarta vystyti bendras iniciatyvas, stiprinti mokinių pilietiškumą ir patriotiškumą, didinti jų atsparumą grėsmėms, populiarinti tarnybą kariuomenėje ir plėsti pilietiškumo bei gynybos įgūdžių kursą žemesnėse klasėse“, – rašoma ministerijos parengtoje išvadoje.

Anot ŠMSM, dvidešimtosios Vyriausybės programoje numatyta skatinti vaikų ir jaunimo patriotinį ugdymą ir pasirengimą reaguoti įvykus ekstremaliosioms situacijoms, organizuoti pradinį karinį rengimą ugdymo įstaigose.

„Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane bus numatytos konkrečios reikalingos ir tinkamiausios priemonės šiam prioritetui įgyvendinti, atsižvelgiant į esamas galimybes ir turimus resursus“, – teigia ministerija.