Šeštadienį Lietuvos zoologijos sode iškilmingai atidengta skulptūra, skirta čia 15 metų gyvenusiam baltajam lokiui Kasparui atminti.

Dar gerokai prieš skulptūros atidengimą sodo prieigose būriavosi minios žmonių – buvo sunku net prasilenkti. Kalbinti sodo darbuotojai prisipažino nepamenantys, kad kada nors žiemą būtų sulaukę tiek lankytojų.

Visi susirinkusieji smalsiai žvelgė į po audiniu uždengtą skulptūrą. Po nedidelio pasakojimo, kaip Kasparas atsirado Kaune, skulptūrą atidengė Lietuvos zoologijos sodo rinkodaros skyriaus vedėjas Benas Noreikis ir vienas skulptūros autorių docentas Alfonsas Vaura.

Mintis įamžinti Kasparą lede kilo B.Noreikiui, o projektą įgyvendino Valstybinės dailės akademijos Kauno dailės fakulteto Skulptūros studijos studentai su vedėju A.Vaura.

A.Vaura – daugelio prestižinių pasaulio sniego skulptūrų čempionatų prizininkas.

"Sunkiausias darbas buvo sumaišyti sniego ir vandens mišinį, iš kurio lipdėme. Sniegą, paimtą iš sodo teritorijos, maišydavome su vandeniu ir taip lipdydavome. Maišėme viską vonelėse kaip statybininkai. Supylėme gal 15 kibirų vandens. Vėliau formavome skulptūrą – penktadienį tik išpjausčiau lokio akis ir nosies galiuką", – pasakojo A.Vaura.

Ledo skulptūra balta, kaip ir prieš savaitę dėl ligos užmigdytas lokys Kasparas. Skulptūra 2 m aukščio ir 4 m ilgio – gerokai didesnė, nei buvo Kasparas. Koks jos svoris, autoriai negalėjo tiksliai pasakyti.

Skulptūra formuota pasitelkiant šiaudinius prilaikančius pastolius ir naudojant medžiui apdirbti skirtus įrankius.

"Kitą savaitę žada atšilimą, tad nieko nėra amžino", – sakė A.Vaura.

Kasparas išėjo

17 metų lokys nebus užmirštas ir toliau – jo iškamša bus galima pasigrožėti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspozicijoje. Kito baltojo lokio Zoologijos sodas artimiausiu metu įsigyti neketina.

Kasparo negalavimai prasidėjo maždaug prieš dvejus metus, kai žvėris susižeidė ir ant jo kojos atsirado nedidelė žaizdelė. Tuomet antibiotikai pagelbėjo ir lokys pasveiko.

Sausio 14 d. Kasparo būklė dar suprastėjo, jo koja pradėjo kraujuoti, jis visiškai neėdė.

Po kelių dienų susirinkusi komisija, įvertinusi situaciją, lokio kančias nusprendė palengvinti ir jį užmigdyti.