Jau penkeri metai regiono valdžia naudojasi šia neįprasta metodika laukiniams šernams, kurie braunasi į miestus, naikinti ir yra pasitelkusi 55 savanorius lankininkus.

„Lankas yra tylus ginklas, juo besinaudojantys žmonės taip pat veikia tyliai, tad mes netrikdome aplinkos arba žmonių“, – aiškino 45 metų verslininkas ir entuziastingas medžiotojas Emilio de la Cruzas (Emilijus de la Krusas), kuris savanoriauja tokiu būdu kontroliuojant šernų populiaciją.

Vis dėlto tai tėra vienas iš daugelio metodų, kuriais bandoma pažaboti šernus, vis dažniau ir įžūliau besibraunančius į apgyvendintus rajonus, darančius žalą pasėliams ir sukeliančius avarijas keliuose.

Prieš penkerius metus Madride buvo 25-35 tūkst. šernų, o dabar – 30-40 tūkstančių, sako pareigūnai.

Abejotinas metodas

Tačiau medžioklė lankais sulaukia ir prieštaringų vertinimų: aplinkosaugininkai tvirtina, kad šie gyvūnai gali patirti dideles kančias, jei lankininko šūvis nebūna itin tikslus.

Kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, medžioklė lankais išvis yra draudžiama.

E.de la Cruzas tvirtina, jog jis ir visi jo kolegos yra patyrę, įgudę paleisti strėlę į gyvybinius šerno organus, kad žvėris žūtų greitai ir be kančių.

Šaudykloje kalvose šalia Madrido, kur stovi šerno pavidalo taikinys, jis pasakojo, kad lankininkai į medžioklę išsirengia 100-150 kartų per metus, paprašius sostinei ar jos regiono miestelių valdžiai.

Per penkerius metus jie sumedžiojo 201 šerną ir beveik 60 laukinių ožkų, kurių prisiveisė žygeivių ir alpinistų pamėgtuose La Pedrisos kalnuose.

Paprašyti padėti, medžiotojai iš pradžių išstudijuoja tą zoną, šernų judėjimą joje, įsirengia vietą medžiuose ar aukštesnėje vietoje, o tada naktimis budi – kartais ištisas valandas – ir sulaukę šernų taikosi į juos.

Šernai medžiojami parkuose, golfo laukuose ir kitose prie miesto ar miestelių esančiose vietose, kur pastebima šernų.

Plėšrūnų stygius

Žmonių gyvenamose vietose siautėjantys šernai problema yra visame pasaulyje. Viena iš pagrindinių priežasčių - intensyvi urbanizacija, pasiglemžianti jų natūralias buveines.

„Jie priprato prie žmonių buvimo, priprato ėsti iš šiukšliadėžių, o kai kurie žmonės juos net šeria“, – sakė Madrido regiono aplinkos apsaugos departamento vadovo pavaduotojas Felipe Ruza (Felipė Rusa).

„Tai kelia rūpesčių, nes jie braunasi į sodus, sukelia avarijas keliuose, o patelė su jaunikliais gali net užpulti žmones“, – sakė jis.

Kaip nurodo policija, 2016 metais Madrido regione šernai sukėlė 146 eismo nelaimes, bet žmonės per jas nežuvo.

Aplinkosaugos organizacijos „Ecologists in Action“ vienas vadovų Theo Oberhuberis (Teo Oberhuberis) sakė, kad tai lemia ir plėšrūnų, tokių kaip vilkai, nebuvimas.

„Madride vilkai dabar saugomi, bet vienu metu jie Madrido regione buvo išnaikinti naudojant nuodus, spąstus, – sakė jis. – Dabar vilkai sugrįžta, bet jų nėra tiek daug.“

Geriausias būdas?

Nors medžioklė lankais, kaip žvėrių populiacijos kontrolės metodas, nėra įprastas dalykas, ji nėra ir vien ispaniškas fenomenas.

Prancūzų lankininkų federacijos vadovas Ericas de Lavenne'as (Erikas de Lavanas) sakė, kad lankininkai pasitelkiami keliose Prancūzijos vietose.

„La Flešo oro uostas Sarto (regione) reguliariai pasikviečia lankininkus šernų skaičiui oro uosto apylinkėse kontroliuoti“, – sakė jis.

Kitas Madride naudojamas metodas yra šernų gaudymas spąstais tose vietose, kur medžioklė su lankais negalima.

Nėra statistinių duomenų dėl įvairių metodų veiksmingumo, bet E.de la Cruzas sako pastebėjęs skirtumą.

„Ten, kur iš pradžių turėjome žudyti žvėris, dabar vien dėl mūsų ar kitų žmonių buvimo žvėrys nebeateina. Tai mūsų sėkmė“, – sakė jis.

Tačiau T.Oberhuberis tai vertina skeptiškai ir atkreipia dėmesį į kitą metodą, kuris šiuo metu yra išbandomas šalies šiaurės rytuose esančiame Katalonijos regione. Šio metodo esmė yra kontraceptikų įmaišymas į pašarą šernams, kad sumažėtų jų gebėjimas daugintis.

„Tai galėtų būti neagresyvus metodas, nesukeliantis nugaišimo ir progresyviai mažinantis šernų skaičių“, – sakė jis.