Galbūt tai nebuvo mums pažįstama meilė, tačiau prieš maždaug 385 mln. metų mūsų labai tolimi protėviai – šarvuotosios žuvys ( Placodermi) – įgijo gebėjimą atlikti lytinį aktą.

Tokią prielaidą kelia evoliuciją tiriančių mokslininkų grupė, sutelkusi dėmesį į vienos rūšies šarvuotųjų žuvų – Microbrachius dicki – fosilijas.

Šios maždaug 8 cm ilgio žuvys gyveno buveinėse dabartinėje Škotijoje, kur jų pirmosios fosilijos buvo rastos 1888 metais, taip pat dabartinės Estijos ir Kinijos teritorijoje.

Jau anksčiau buvo nustatyta, kad šarvuotosios žuvys buvo primityviausi žandikaulius turėję gyvūnai ir vieni iš ankstyviausių stuburinių žmonių protėvių.

Tačiau dabar jie gyvybės knygoje užims dar garbingesnę padėtį.

Kiek žinoma, Microbrachius dicki buvo ankstyviausia rūšis, kurios individai kopuliuodavo, tokiu būdu atlikdami vidinį apvaisinimą, sakoma straipsnyje, kuris sekmadienį buvo paskelbtas mokslo žurnale „Nature“.

Tų žuvų patinai turėjo sukaulėjusias raidės „L“ pavidalo lytines išaugas – pterigopodijas, kuriomis suleisdavo spermą į patelės organizmą. Toks dauginimosi būdas veiksmingesnis lyginant su įprastu žuvų nerštu, kai kiaušinėliai apvaisinami išleisti į vandenį, sakoma studijoje.

Tuo tarpu patelėms išsivystę nedideli poriniai kaulai, kuriais patino lytinis organas buvo surakinamas poruojantis.

Genties Microbrachius pavadinimas graikų kalba reiškia „mažytės rankos“, tačiau mokslininkai šimtus metų suko galvas, kam iš tiesų buvo reikalingos tos kaulingos porinės „rankos“, sakė Australijos mieste Adelaidėje įsikūrusio Flinderso universiteto paleontologijos profesorius Johnas Longas (Džonas Longas).

„Išsprendėme šią didžią mįslę, nes jos buvo skirtos poravimuisi, kad patinas galėtų nukreipti savo pterigopodijas į patelės genitalijų zoną“, – aiškino jis.

Iki šiol manyta, kad vidinis apvaisinimas tarp stuburinių atsirado daug vėlesniame evoliucijos etape.

Šarvuotosios žuvys, kurių galvą ir kūną dengdavo storos kaulinės plokštelės, viešpatavo pasaulio vandenynuose, upėse ir ežeruose maždaug 70 mln. metų.

Jos buvo nušluotos prieš maždaug 360 mln. metų per mįslingą masinį išnykimą.

Daugelis paleontologų šiuos gyvūnus dešimtmečius laikė gamtos keistenybe – aklina evoliucijos šaka.

Tačiau J.Longo ir kitų tyrėjų išvados rodo, kad šarvuotosios žuvys buvo daug svarbesnės.

Šie gyvūnai savo palikuoniams perdavė daugelį savo požymių, tokių kaip žandai, dantys ir porinės galūnės, dabar būdingų ropliams, paukščiams ir žinduoliams, įskaitant žmones.

Jeigu naujosios studijos išvados teisingos, iš pterigopodijų per šimtus milijonų metų išsivystė patinų peniai.

Microbrachius gebėjimas kopuliuoti buvo atrastas praeitais metais, kai J.Longas ištyrė vieną fosiliją, saugomą Talino technologijų universitete.

Patinai ir patelės tikriausiai poruodavosi susiglaudę šonais, kai susijungdavo jų kaulingos genitalijos, sakoma naujame tyrime.

„Tai leisdavo patinams nukreipti savo genitalijų organus į poziciją, tinkamą poravimuisi“, – pažymėjo J.Longas.

Tačiau tokia poza atrodydavo gana keistai, pripažino tyrėjas.

„Susikibusios „rankomis“, tos žuvys atrodydavo veikiau kaip šokėjai, susikibę už parankių, negu besiporuojanti pora“, – sakė jis.