Nendrines skulptūras bučiuos ugnis

Juodkrantėje į Gintaro įlankos vandenį nuleistos skulptūros pasmerktos ugniai. Šie nendriniai šedevrai turėtų suliepsnoti per Jonines ir rudens lygiadienį.

Stovyklos vaisiai

Nendrinės skulptūros gimė gegužės 26 – birželio 4 dienomis vykusio Tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo metu.

Stovykloje kūrė ne tik menininkai iš Lietuvos: Arvydas Ališanka, Algirdas Bosas, Albertas Danilevičius, bet ir latviai Girtis Burvis ir jo sūnus Gaitis. Simpoziumo metu buvo sukurtos keturios nendrinės skulptūros.

Degins ekologiškai

„Praėjusiais metais deginome skulptūras degiu skysčiu, tačiau šiais metais nusprendėme pasitelkti aliejų, nes jis ekologiškesnis“, – teigė A.Danilevičius. Vienai skulptūrai sudeginti reikalingi mažiausiai šeši litrai aliejaus. “Skulptūros tokios didelės, kad neapskaičiavome ir aliejaus nupirkome per mažai, tačiau prieš pat padegdami skulptūras dar apkamšysime suvilgytais skudurais kai kurias vietas”, – išdavė skulptorius.

Įspūdingo dydžio

Didžiausia iš visų meno kūrinių Gintaro įlankoje – skulptūra „Tauras“. Jos plotis apie 14 metrų, kitos skulptūros didžiuojasi 7 metrus siekiančiu aukščiu. Dėl tokio įspūdingo dydžio skulptūras buvo sunku perkelti nuo kranto į įlankos vidurį.

A.Danilevičius teigė, jog skulptūrų nuleidimas į vandenį – varginantis darbas. Jos į Gintaro įlankos vidurį buvo atgabentos dviem žvejybinėmis valtimis, iš kurių buvo padarytas tarsi plaustas, kuriuo menininkų kūrybos vaisiai buvo nuplukdyti iki medinių kuolų, įkaltų dviejų metrų gylyje. Skulptūros ant vandens laikosi tik dėl šių medinių kojų.

Vėjas – vienintelis priešas

Paklaustas, kodėl skulptūroms pasirinkta būtent Gintaro įlanka, menininkas atsakė, jog čia vienintelė vieta, kur yra užuovėja. Kitose vietose skulptūros ilgai neišbūtų dėl didelio bangavimo ir vėjo.

Buvę atsitikimų, kai per praėjusių metų audrą vieną skulptūrą, stovėjusią marių pakrantėje, nunešė į kitą Juodkrantės galą.„Kai plukdėme vieną iš skulptūrų, pakilo šiaurės vėjas, pradėjo nešti valtis ir vos neišplukdė iš įlankos“, – dabar jau juokdamasis pasakojo A.Danilevičius.

Jo teigimu, didesnis vėjas galėtų lengvai išardyti ir nuversti nendrinius kūrinius.

Įžiebs ugnies bučiniu

Menininkas teigė, jog buvo daug mąstyta, kaip padaryti skulptūrą, kuri gražiai liepsnotų.

„Praėjusiais metais mėginau kurti veidą iš nendrių, tačiau man nelabai patiko, kaip ji liepsnojo, tad šiais metais pakeičiau rakursą, taip turėtų gražiau degti“, - patirtimi dalijosi menininkas.

Paklaustas, kodėl savo skulptūrą pavadino „Bučiniu“, A.Danilevičius išdavė, jog ją įžiebs deglas, panašus į žmogaus siluetą, tai turėtų sudaryti bučinio iliuziją.