Raudondvario dvare savaitgalį lankėsi žymūs dailininkai iš Irano, kurie surengė persiškos kaligrafijos seminarą. Svečiai buvo sužavėti lietuvių noru ir pastangomis išmokti kaligrafijos meno.

Profesionalūs Irano dailininkai ir kaligrafijos specialistai Hojatas Amani ir Mina Mohseni viename Raudondvario pilies kambarių atskleidė persų kaligrafijos paslaptis. Baltas popieriaus lapas jų rankose akimirksniu virsdavo spurdančiais paukščiais, angelų sparnais ar kitais kaligrafijoje naudojamais elementais.

H.Amani iš popieriaus skiautės virtuoziškai susilankstė piešimo plunksną atstosiančią popierinę priemonę. Ant popieriaus padrikai pašlakstė spalvoto tušo ir lengvu rankos judesiu ėmė braukyti. Išvydę rezultatą susirinkusieji atsiduso – nepaprastai gražu, gyva.

Paprastai persų kaligrafai rašo, piešia medine plunksna, vadinama kalan (calan – red. past.), kurios rašymo galas nugludintas 45 laipsnių kampu. 600 m persų kaligrafai naudoja tušą, kurį patys ir pasigamina – iš vynuogių medžių suodžių, medaus ir kanifolijos.

Pasak Irano dailininkės M.Mohseni, praeityje kaligrafijos reikšmė buvo religinė, ypač svarbus buvo tekstas. Gražiai rašyti siekė visi, tačiau tas, kuris rašydavo ypatingai gražiai, buvo laikomas palaimintuoju, išskirtiniu.

„Dabar tai – mūsų kultūros dalis, mūsų praeitis, bet ir iki šiol pas mus išlikęs siekis gražiai rašyti“, – aiškino M.Mohseni. Pasak menininkės, jei anksčiau kaligrafija buvo naudojama tik religijoje, tai dabar – visur. Dekoratyviojoje dailėje tas rašmuo prarado savo prasmę, tačiau liko esminis dalykas – grožis.

Kaligrafijos profesionalė buvo sužavėta Raudondvario pilyje susirinkusių lietuvių susidomėjimu persų kaligrafija: „Aš sujaudinta tokių žmonių pastangų ir noro išmokti.“

Nedrąsius kai kurių mokinių potėpius tušu užbaigdavo kaligrafijos profesionalai. Jie juokėsi, kad labai svarbu laiku sustoti, nes kūrinys neturi būti perkrautas.