Rotušės aikštėje penktadienį sušvis unikalioji vaško lydymo krosnis. Nuo šiol ji turėtų puikiai matytis pro naujai uždengtą stiklą, kuris bus vaduojamas nuo rasojimo.

Analogiškas XV a. krosnies ekspozicijos atidarymo ceremonija vyko ir 2002 m., tačiau ilgainiui stiklas buvo suniokotas vandalų, be to, jis iš vidaus pradėjo rasoti, tad ir įžiūrėti pro jį krosnį buvo beveik neįmanoma.

Be miesto vadovų ir rėmėjų, į ceremoniją pakviesti Vaškelių, Vaškevičių giminės, bitininkų draugijos atstovai – tai krosnies atidengimo idėją prieš dešimtmetį iškėlusio Rotušės ceremonimeistro Kęstučio Ignatavičiaus šmaikšti išmonė. Kas žino, gal šių pavardžių autorių protėviai lydė vašką, todėl jų tokios ir pavardės? Tad ir šiandieniai vaško lydytojai – bitininkai nepamiršti. Rytoj į Kalėdų eglės įžiebimo šventę sugužėsiantys miestelėnai jau galės apžiūrėti naujai apšviestą krosnį.

Pakeitus stiklą nauju, specialistai kelias savaites suko galvas, kaip pašalinti rasojimą. Įrengta speciali ventiliacija, be to, stiklas sąmoningai kiek pasviręs, kad vandens kondensatas nubėgtų. Po stiklu matysis ne tik išlikusios raudonų plytų krosnies likučiai, bet ir dailininko Augusto Ramono piešinys, iliustruojantis, kaip prieš 500 metų atrodė vaško lydymo procesas.

Kauno Rotušės aikštėje iš viso buvo įrengtos 9 vaško lydymo krosnys. Vašką kaip mokestį surinkdavo iš valstiečių, jį išlydydavo ir parduodavo užsienio pirkliams. Pirmą kartą šis istorinis paminklas buvo atkastas 1973 m.

Kad krosnį dengiantis grūdintas stiklas būtų apsaugotas nuo vandalų, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Krosnies ekspozicija tiek prieš septynerius metus, tiek dabar įrengta privačių rėmėjų lėšomis. Anuometiniai rėmėjai paaukojo 100 tūkst. litų, dabar jos atnaujinimas kainavo daugiau kaip 20 tūkst. litų. Šį kartą darbus finansavo bendrovė "Berneliai".

"Krosnimi rūpinuosi kaip miesto pilietis. Ne tik krosnį atidarome, bet ir įkuriame Rotušės aikštės draugiją. Į ją buriasi menininkai, verslininkai, muziejų atstovai, aplinkiniai gyventojai. Mūsų tikslas – dar pagražinti aikštę", – entuziastingai žadėjo K.Ignatavičius.