Tačiau šį trečiadienį mokslininkai paskelbė apie atradimą, kuris aukštyn kojomis apverčia šią pamatinę prielaidą.

Gleivūnas iš nepriklausomų pavienių ląstelių, nustatė jie, gali „mokytis“, kad išvengtų dirgiklių, nors ir neturi centrinės nervų sistemos.

„Rezultatai rodytų, kad mokymosi požymių gali pasitaikyti ir pavienių ląstelių lygiu“, – rašoma tyrėjų komandos straipsnyje žurnale „Proceedings of the Royal Society B“.

Mokslininkai iš Belgijos ir Prancūzijos siekė pademonstruoti smegenų neturinčio organizmo „pripratimą“, kuris yra tam tikra mokymosi forma.

Pripratimas atsiranda tada, kai pradinis elgesys pasikeičia reaguojant į besikartojantį stimulą, pavyzdžiui, taip žmogus praranda adatų baimę ne kartą susidūręs su jomis per fobijos terapiją.

Mokslininkai norėjo sužinoti, ar organizmas be nervų sistemos gali panašiai „pasimokyti“ iš patirties ir atitinkamai pakeisti savo elgesį.

Jie pasirinko išties kuklią gyvybės formą – gleivūną Physarum polycephalum.

Pavienės P. polycephalum ląstelės susiburia į geltoną gniužulėlį – tokių gniužulėlių galima rasti ant pūvančių lapų ir medžių kamienų vėsiose, drėgnose vietose.

Gleivūnas gali judėti, nors ir labai lėtai, iškišdamas į pirštus panašias pseudopodijas.

Mokslininkai išaugino gleivūnų pavyzdžius petri lėkštelėse, ant iš dumblių gaunamo agaro gelio. Tada jie kiekvieną pavyzdį padėjo netoli kitos petri lėkštelės su jų maistui tinkamomis avižomis, taip pat ant agaro gelio.

Abi lėkšteles jungė agaro gelio „tiltas“, kuriuo gleivūnas galėjo „peršliaužti“. Gleivūnas paprastai taip ir padarydavo, maždaug per porą valandų.

Tada mokslininkai dalį „tilto“ užteršė chininu ar kofeinu, tokių koncentracijų, kad jie gleivūnui būtų kartūs, bet nekenksmingi.

Iš pradžių gleivūnas „demonstravo aiškų pasibjaurėjimo elgesį“. Jis delsė, o tada per daugiau kaip triskart ilgesnį laiko tarpą perėjo „tiltą“ labai siauru ruožu, stengdamasis neliesti bjaurios medžiagos.

Kitomis dienomis „tiltas“ buvo pereinamas greičiau ir tai įrodo, kad gleivūnas „priprato“ prie chinino ar kofeino.

Šie atradimai, susiję su organizmais, kurie Žemėje atsirado maždaug 500 mln. metų anksčiau už žmones, rodytų, kad „mokymasis“ gali būti atsiradęs anksčiau nei atsirado nervų sistema, sako mokslininkai.

„Mūsų rezultatai byloja apie organizmų be neuronų, kurie, tikėtina, demonstruoja iki šiol nepripažintą gebėjimą mokytis, įvairovę“, – rašė jie.

Šis atradimas gali padėti geriau suprasti kitų paprastų organizmų, tokių kaip virusai ir bakterijos, elgesį.