Įsibėgėjant grybų sezonui, specialistai ragina ieškančiuosius miško gėrybių nežaloti miško paklotės, neniokoti nevalgomų grybų ir kitų augalų.

"Neretai grybautojai palieka gamtai skaudžius pėdsakus – sužalojama miško paklotė, niokojami nevalgomi grybai, samanos, kiti augalai. Didelę žalą daro ir miškuose mėtomi plastikiniai buteliai, maišeliai ar kitos šiukšlės", – teigia Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Grikevičius.

Pasak specialisto, grybauti leidžiama visuose miškuose, išskyrus rezervatus, o nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. – ornitologinių (paukščių) draustinių miškus.

Pagal aplinkos ministro patvirtintas taisykles draudžiama rinkti, parduoti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1,5 cm, voveraites, kurių skersmuo mažesnis negu 1 cm. Grybaujant leidžiama tik išrauti arba nupjauti grybą prie žemės. Draudžiama ardyti miško paklotę, niokoti nerenkamus grybus, samanas, kerpes, kitus augalus.

Ypač kenkiama grybienai, kai samanos vartomos, stumdomos į šonus mechaniniais įrankiais.

Ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje surenkama nuo 1,5 iki 2 mln. kilogramų grybų. Daugiausia – voveraičių, baravykų, šilbaravykių, raudonviršių, žaliuokių.

Specialistų patarimai

Geriausia grybauti anksti rytą, ypač švintant – tada grybai būna kietesni, tvirtesni;

grybauti tinka balaninės ir plastikinės pintinės su tarpeliais dugne; būtina turėti peilį;

grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybauti priemiesčiuose, pramonės rajonuose, pakelėse, miestų parkuose ir skveruose;

grybai greitai kirmija, todėl grįžus iš miško negalima jų palikti tvarkyti kitai dienai.