Šylantis oras ištirpdė paskutinius varlių, tritonų, rupūžių žiemos įmygio likučius: ramybės būsenos išbuvę nuo spalio, šie gyvūnai iškart pradeda keliauti nerštaviečių link.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius primena, kad dabar – pats laikas varliagyvių nerštui.

"Subrendusios, paprastai ne jaunesnės kaip 4–5 metų varlės naktimis, kai daugiau drėgmės ir mažiau plėšrūnų, energingai šokuoja ir skuba. Jos pilnos ikrų, sunkios, joms būtina suspėti, kol vandens temperatūra yra tinkamiausia. Anksčiausiai neršti pradeda pievinės varlės, kurios susiporuoja jau keliaudamos į nerštavietes ir, esant apie 10 laipsnių temperatūrai, išneršia apie 1000 ikrelių. Po savaitės varlės palieka nerštavietes ir į jas sugrįžta tik kitą pavasarį", – pastebi gamtininkas.

Pavasarinė migracija – išbandymas varliagyviams. Daug keliaujančių varlių žūsta įkritusios į stačiakraštes duobes, jas medžioja kiti gyvūnai, begalės varliagyvių žūsta deginamose pievose. Tačiau daugiausia varlių, rupūžių ir tritonų žūsta keliuose.

Gamtininkai nesitiki, kad vairuotojai, ypač naktį, apsaugos važiuojamojoje dalyje šokuojančias ar prigludusias ir prastai matomas varles. Tačiau gyvūnams padėti gali prie kelių statomos apsauginės užtvaros.

Užtvara varliagyviams

Tai – apie 100 m ar ilgesnė polietileno juosta, kuri ištempiama ir pritvirtinama prie kas 1,5–2 m įkaltų kuolelių. Juostos aukštis – 25–30 cm. Jeigu greta yra pralaidos ar lietaus kanalizacijos tuneliai, migruojančius varliagyvius, panaudojant užtvarą, galima nukreipti į juos. Jei jų nėra, kas keletą metrų reikia iškasti 20 cm gylio duobutes, į kurias įkris palei užtvarą šokuojančios varlės. Du kartus – ryte ir vakare reikia juos surinkti ir, pernešus į kitą kelio pusę, išleisti.