Vieną Šveicarijos muziejų šokiravo žinia, kad nacių laikų prekiautojo meno kūriniais sūnus paliko jam neįkainojamų paveikslų, kurių kai kurie, kaip manoma, buvo pagrobti iš žydų.

Trečiadienį, kitą dieną po 81 metų Corneliaus Gurlitto (Kornelijaus Gurlito) mirties, jo advokatas Berno meno muziejui (Kunstmuseum Bern) pranešė, kad jis yra vienintelis įspūdingos vokiečio kolekcijos paveldėtojas.

Muziejaus pareiškime sakoma, kad jį labai pribloškė šis „laimingas netikėtumas“, bet dabar jis turės sukti galvą dėl didžiulės teisinės ir istorinės šių meno kūrinių naštos.

„Nors žiniasklaidoje buvo spėliojama, kad ponas Gurlittas savo kolekciją testamentu paliko kažkokiai meno institucijai už Vokietijos ribų, šios naujienos buvo kaip žaibas iš giedro dangaus, nes ponas Gurlittas niekada neturėjo jokių ryšių su Berno meno muziejumi“, – sakoma pareiškime.

Muziejus išreiškė „dėkingumą“, bet pripažino, kad šis paveldėtas lobis taip pat užkrovė „didelę atsakomybę“ ir iškėlė „opių klausimų, ypač – teisinio ir etinio pobūdžio“.

Berno meno muziejus jau gali pasigirti vertinga šiuolaikinių meistrų, tokių kaip Pablo Picasso (Pablas Pikasas) ir Paulis Klee (Paulis Klė), kūrinių kolekcija. Tačiau paveldėta kolekcija smarkiai išplės muziejaus turtą ir kilstelės jo kartelę.

C.Gurlittas, kuris antradienį mirė po širdies operacijos, savo bute Miunchene dešimtmečius slėpė įspūdingą lobį – 1 280 meno kūrinių, tarp kurių yra seniai prarasti P.Picasso, Henri Matisse'o (Anri Matiso) ir Marco Chagallo (Marko Šagalo) šedevrai.

Ekscentriškasis atsiskyrėlis niekada nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų, o gyvenimo meile vadino savo meną.

Minimi darbai, vertinami šimtais milijonų dolerių, 2012 metų vasarį buvo areštuoti, kai pareigūnai atsitiktinai juos aptiko vykdydami tyrimą dėl nedidelio masto vengimo mokėti mokesčius.

Praėjusį mėnesį C.Gurlittas sudarė susitarimą su Vokietijos vyriausybe, taip leisdamas ieškoti teisėtų savininkų, tarp jų – žydų, kurių turtas buvo pavogtas ar atimtas Trečiojo reicho metais.

Nepriklausomi ekspertai apskaičiavo, kad maždaug 450 C.Gurlitto kolekcijos darbų yra vadinamasis nacių pagrobtas menas.

Bavarijos žemės teisingumo ministerija nurodė, kad šis tyrimas tęsis ir kad įsipareigojimai dėl restitucijos pereis C.Gurlitto paveldėtojui.

Daugiau kaip 200 kitų paveikslų, eskizų ir skulptūrų vasario mėnesį buvo rasta kituose C.Gurlitto namuose Zalcburge Austrijoje. Tarp tų darbų yra Claude'o Monet (Klodo Monė), Edouard'o Manet (Eduaro Manė), Paulio Cezanne'o (Polio Sezano) ir Paulio Gauguino (Polio Gogeno) kūriniai.

Jiems netaikomas minėtas susitarimas Vokietijoje ir C.Gurlitto atstovas Stephanas Holzingeris (Štefanas Holcingeris) sakė, jog kol kas neaišku, ar jie testamentu taip pat buvo palikti Berno meno muziejui.

C.Gurlitto tėvas Hildebrandas daugumą tų paveikslų įsigijo 4-ajame ir 5-ajame dešimtmečiuose, kai naciai pavedė jam parduoti kūrinius, atimtus iš žydų šeimų, ir avangardinius darbus iš Vokietijos muziejų – „išsigimusį“ meną, kaip jį vadino Adolfo Hitlerio režimas.

S.Holzingeris sakė, jog nenori „spėlioti“ dėl to, kodėl jo klientas nusprendė palikti savo kolekciją Berno muziejui.

Tačiau žiniasklaidos pranešimuose buvo sakoma, jog C.Gurlittas pyko, kad Vokietijos valdžia areštavo jo kolekciją dėl nedidelės mokestinės pretenzijos, o paskui vilkino tyrimą.

Pasak S.Holzingerio, Miuncheno teismas vis tiek dar turės nuspręsti, ar testamentas yra galiojantis.

Tuo tarpu Miuncheno prokurorai nurodė atlikti C.Gurlitto skrodimą ir nustatyti tikslią jo mirties priežastį.