Mokslininkai perspėjo, kad dėl vis didėjančio vandenynų rūgštingumo jūrų gyvūnija ir augalija gali patirti katastrofiškų nuostolių. Vandenynų rūgštėjimo pagreitis – didžiausias per 300 mln metų, rašo telegraph.co.uk.

„Science“ žurnale publikuotoje studijoje rašoma, dėl vis didėjančio anglies dioksido kiekio atmosferoje, daug daugiau jo pasisavina ir vandenynai. Dėl per didelio šių dujų kiekio vandenynai pradėjo greitai rūgštėti. Dėl rūgštaus vandens gyvūnai susilaukia mažiau palikuonių, irsta moliuskų kiautai ir t.t.

Vandenynai „sugeria“ apie ketvirtadalį visų anglies dvideginio emisijų. Vadinasi, kuo daugiau jų atsiranda atmosferoje, tuo daugiau atsiranda ir vandenynuose. Ekspertai teigia, kad anglies kiekis vandenynuose jau dabar didesnis nei per visus kitus keturis klimato kaitos periodus Žemės istorijoje. Į skaičiavimus įtrauktas ir 252-iejų mln. metų amžiaus įvykis, kuomet Žemės susidūrimas su milžinišku meteoritu sunaikino per 95 proc. planetos gyv8nijos ir augalijos (įskaitant ir dinozaurus).

„Geologiniai stebėjimai rodo, kad tokių pokyčių mūsų vandenynai neišgyveno per 300 mln. metų. Vadinasi tai visiškai nežinoma teritorija ir nežinome, ko galime tikėtis“, - pasakojo prof. Andy Ridgwellas iš Bristolio universiteto (Didžioji Britanija).