Žmonių ir gorilų protėvių evoliucinės šakos atsiskyrė prieš maždaug 10 mln. metų, tačiau mes tebeturime labai daug bendrų genų su šiomis didžiosiomis žmogbeždžionėmis, nurodoma trečiadienį paskelbtoje studijoje.

Tarptautinė mokslininkų grupė ištyrė vakarų žemumų gorilų genomo struktūrą ir palygino jį su daugiau nei 11 tūkst. svarbių genų, būdingų šiuolaikiniams žmonėms (Homo sapiens) bei šimpanzėms.

Gorilos atsiskyrė nuo žmonių ir šimpanzių evoliucinės šakos prieš maždaug 10 mln. metų, o praėjus dar apie 4 mln. metų žmonės ir šimpanzės tapo atskiromis rūšimis, rodo šio tyrimo rezultatai, atitinkantys fosilijomis pagrįstas teorijas.

Genomų palyginimai taip pat aukštyn kojomis apverčia kai kuriuos įsitikinimus dėl panašumo tarp didžiųjų primatų, nurodė tyrėjai.

Kaip ir tikėtasi, buvo nustatyta, jog daugiausiai bendrų genų turi žmonės ir šimpanzės.

Tačiau 15 proc. žmonių genų labiau panašūs į būdingus goriloms negu šimpanzėms, o 15 proc. šimpanzių genų būdingesni goriloms negu žmonėms.

„Mūsų reikšmingiausios išvados atskleidžia ne vien skirtumus tarp šių rūšių, bylojančius apie milijonus metų vykusią evoliucinę divergenciją, bet ir lygiagrečių pokyčių panašumus per laiką (atsiskyrus) nuo jų bendrų protėvių“, - sakė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio instituto „Wellcome Trust Sanger“ mokslininkas Chrisas Tyleris-Smithas.

„Nustatėme, kad goriloms ir žmonėms būdingi daugelis lygiagrečių pokyčių - įskaitant mūsų klausos evoliuciją, - aiškino jis. - Mokslininkai kėlė prielaidą, kad sparti žmogaus klausos genų evoliucija susijusi su kalbos vystymusi. Mūsų rezultatai verčia tuo abejoti, nes gorilų klausos genai vystėsi panašia sparta kaip žmonių.“

Gorilos pradėjo skilti į dvi grupes - rytinę žemumų ir vakarinę žemumų populiacijas - prieš maždaug milijoną metų.

Ši studija atmeta prielaidą, kad primatų rūšys išsiskyrė staiga per gana trumpą laikotarpį.

Iš tiesų šis procesas truko ilgiau ir laipsniškai.

Tikėtina, jog dažnai vyko „genų dreifas“ - kryžminimasis tarp nedaug besiskiriančių genetinių linijų, prieš goriloms atsiskiriant nuo kitų žmogbeždžionių, taip pat prieš išsivystant dviem gorilų rūšims.

Tikėtina, kad šis procesas buvo panašus į šimpanzių ir bonobų arba šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių atsiskyrimą, nurodo studijos autoriai.

Naujausios teorijos teigia, kad neandertaliečiai nebuvo vien tolimi šiuolaikinių žmonių pusbroliai - manoma, kad H.sapiens retkarčiais su jais kryžmindavosi, todėl dalis neandartaliečių genų įsiliejo į šiuolaikinių žmonių genomą.

Tačiau neandertaliečių rūšis išnyko prieš maždaug 40 tūkst. metų, neatlaikiusi klimato pokyčių arba išnaikinta pačių šiuolaikinių žmonių, kaip teigiama kai kuriose hipotezėse.

Šioje studijoje buvo panaudotas DNR mėginys, paimtas iš vakarų žemumų gorilos patelės, pramintos Kamilah.

Gorilos klestėjo milijonus metų, tačiau mūsų laikais išlikusios tik kelios izoliuotos ir labai pažeidžiamos populiacijos centrinėje Afrikoje, o šių gyvūnų skaičius mažėja dėl medžioklės ir buveinių nykimo.