Ludwigo van Beethoveno įtaka pasaulio kultūrai yra milžiniška. Veržlumas, dainingumas, entuziazmas įtraukia klausytojus kaskart vis labiau išgyventi stiprų laisvės pojūtį. Neatsitiktinai Europos Sąjungos himnu tapo kompozitoriaus simfonijos Nr. 9 choras „Odė džiaugsmui“. Neatsitiktinai ir visame pasaulyje šio kompozitoriaus kūryba yra atliekama dažniausiai.

Rengiantis kompozitoriaus jubiliejui žymiausi pasaulyje meno kolektyvai intensyviai rengiasi paminėti šio genijaus atminimą. Kaunas nelieka nuošaly. Kauno miesto simfoninis orkestras, vedamas talentingos dirigentės Adrijos Čepaitės 2020 metų išvakarėse jau pradeda Beethoveno metus.

„L. van Beethoveno muzikinis veržlumas darniai suskamba su šiandieniniu Kauno miesto veržlumu. Džiugu, kad vis naujais apdovanojimais ir augančiu meistriškumu stebinantis Kauno miesto simfoninis orkestras imasi lyderystės ir prisikėlusią miesto dvasią išreiškia L. van Beethoveno muzika“, – kalbėjo dirigentė Adrija Čepaitė.

Šio koncerto sumanytojas – Kauno miesto simfoninis orkestras. Kauną visame pasaulyje garsinantis trijų prestižinių „Grammy“ apdovanojimų nominantas (vadovas Algimantas Treikauskas) yra neatsiejama Kauno ir Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalis.

„Orkestras yra neatsiejama sparčiai augančio mūsų miesto ir visos šalies kultūrinio gyvenimo dalis. Kauno simfoninis orkestras bendradarbiauja su garsiausiais šių dienų atlikėjais iš viso pasaulio. Džiaugiamės galėdami prisijungti prie tarptautinio kūrėjų tinklo ir surengti šventę mūsų miesto gyventojams bei svečiams“, – kalbėdamas kolektyvo vardu džiaugėsi orkestro vadovas A. Treikauskas.

Gruodžio 7 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje rengiamame koncerte orkestras atliks L. van Beethoveno trečiąjį Koncertą fortepijonui ir orkestrui c-moll, op. 37 bei ketvirtąją Simfoniją B-dur, op. 60.

Koncerto solistas – daugybės tarptautinių konkursų laureatas, vienu perspektyviausių jaunosios kartos ispanų pianistų laikomas Jorge Nava. Kauno miesto simfoniniam orkestrui diriguos iš Kauno kilusi dirigentė Adrija Čepaitė.

Įvairiapusiu talentu apdovanotą dirigentę publika itin vertina už jos santūrią, į muzikos gelmę koncentruotą raišką, gebėjimą sukurti dialogą tarp atlikėjų ir klausytojų.

L. van Beethovenas gimė 1770 m. gruodžio 17 d. Tikriausiai netgi tie, kurie nesidomi klasikine muzika, yra girdėję istoriją apie klausą praradusio muziko sukurtus šedevrus bei nors vieną kartą yra klausę jo kūrinių. Jo muzika atliekama kur kas dažniau nei bet kurio kito klasikinės muzikos kompozitoriaus.

Būtent L. van Beethovenui visi muzikos mylėtojai turi būti dėkingi už devynias simfonijas, uvertiūras simfoniniam orkestrui, koncertus įvairiems instrumentams ir orkestrui, šešiolika styginių kvartetų, 32 fortepijonines sonatas. L. van Beethovenas taip pat parašė operą „Fidelijus“, oratoriją „Kristus Alyvų kalne“, baletą „Prometėjaus kūriniai“ ir daugybę kitų į klasikinės muzikos istoriją įrašytų kūrinių, kurie tapo įkvėpimu kitiems kūrėjams.

Koncerto bilietus platina „Tiketa“ ir Kauno valstybinės filharmonijos kasa.