Anot renginį vedusio idėjos autoriaus Jovaro Kelpšo, mintis imtis neįprastų skaitymų renginio kilo prieš keletą metų. „Iš pradžių galvojome, kad dalyviai galėtų skaityti senų nežinomų knygų tekstus. Vėliau viskas peraugo į tai, kad dabar turime penkis gyvus autorius, kurie dalijasi savo kūryba“, – kalbėjo J. Kelpšas.

Pirmieji, šių metų sausį įvykę „Akli skaitymai“, anot iniciatoriaus, buvo eksperimentiniai – be jokių nusistatymų ar lūkesčių. Tąkart šešių skaitovų komanda ir bent 30 klausytojų rengėjus patikrino: tokio formato renginys turi prasmę.

„Nuo to karto pamatėme, kad žmonėms tai patinka, juos buria ir kviečia diskutuoti tarpusavyje. Todėl ir nusprendėme tęsti“, – teigė J. Kelpšas.

Renginio metu vyksta šeši turai. Pirmajame kiekvienas autorius skaito tik savo tekstą – kad publika galėtų susipažinti su konkretaus autoriaus pasirenkamu žanru, stiliaus ypatumais, pasak vedėjo, jo paragauti. Antrajame ture dalyviai skaito tik vieni kitų kūrinius, o nuo trečiojo iki šeštojo turo tekstai sumaišomi tarpusavyje.

R. Šakarnytės nuotr.

„Renginio metu kūrėjai dar kartą perskaito savo pačių tekstus, tačiau niekam neaišku, kada. Visa tai – detektyvo dalis“, – pabrėžė J. Kelpšas.

Nors renginyje skamba ir proza, ir eilės, viena jo organizatorių Asta Volungė akcentuoją norą sulaužyti stereotipą, kad poezija skirta tik vyresniems žmonėms. „Tokius įsitikinimus mes šluojame lauk ir rodome, kad poezija gali būti nerimta, tarmiška, temomis apimanti instagramą arba kaip atrodo paauglio kambarys“, – tikino ji.

Klausytojai gali įsijausti į detektyvų vaidmenį, tačiau emocijų netrūksta ir autoriams. Anot vienos renginio dalyvių, skaityti kitų parašytus tekstus yra baisiau nei savuosius.

„Iš tos baimės norisi skaityti taip, kaip žinau, kad pats autorius perskaitytų. Tačiau tada prisimenu, kad viso to esmė, kaip aš tą tekstą perteiksiu klausytojui“, – kalbėjo po Tapkenso slapyvardžiu besislepianti Aistė Senkevičiūtė.

Kitokia patirtimi dalijosi jau antrą kartą „Akluose skaitymuose“ dalyvavęs Benas Baranovskis. „Malonu skaityti kitų autorių tekstus ir bandyti juos interpretuoti savaip, įtraukiant daugiau ekstralingvistinių elementų“, – sakė vaikinas.

Kaip teigė „Aklų skaitymų“ dalyvis Matas Utmanas, šis ir kiti tokio tipo renginiai leidžia pasijausti įvertintam. „Kūrėjai čia gali reikštis ir pamatyti, kad kitiems jų kūryba gali būti įdomi. Tai motyvuoja kurti toliau“, – aiškino jis.

Į renginį palaikyti draugės atvykusiai Aušrai toks netradicinis literatūros renginio formatas patiko. „Turėjau pranašumą, nes žinau visus Tapkinso tekstus. Tačiau, nepaisant to, renginys patiko. Ateičiau čia ir kitą kartą“, – sakė ji.

Nors atrodo, kad poezija turėtų atpalaiduoti, „Akluose skaitymuose“ įtampa ir azartas veržėsi per kraštus. „Renginio formatas verčia įtemptai mąstyti, bet tai žavi ir įtraukia. Nors galvojau, kad bus lengviau, man vis tiek labai patiko“, – kalbėjo į renginį su drauge atvykusi Toma.