Diskusijoms neliko laiko

Aktorė skambiai nusikvatoja paklausta, ar po tokio ilgo ir sudėtingo darbo vyras ilsisi, kaip? "Lipdo. Šie metai, minint Vydūno 150-ąsias gimimo metines, paskelbti Vydūno metais. Klaipėdoje įrengiamas Vydūno sodas, jame rudenį turės iškilti paminklas mąstytojui. Tai tos pačios kūrybinės komandos – Arūno ir Ukrainos skulptorių Olesio Sydoruko ir Boriso Krylovo darbas. Dalis lėšų skulptūrai skirta iš jubiliejaus pažymėjimo programos, o trūkstamas renka tam suburtas fondas. Juk ir "Laisvės karys" be visuomenės paramos nebūtų atsiradęs. Taip ir turi būti laisvoje, demokratinėje valstybėje: gimė idėja, susirask rėmėjų ir daryk, realizuok, vietos visiems pakaks", – įsitikinusi skulptoriaus gyvenimo bendražygė.

Nors ilgai abu su vyru gyveno skirtinguose miestuose: Virginija – Kaune, Arūnas – Klaipėdoje, išbandymą atstumu santykiai atlaikė – drauge jie jau 36-erius metus. Taigi V.Kochanskytė geriau nei bet kas kitas žino, kiek pastangų A.Sakalauskui kainavo pastarasis darbas.

"Ir Michelangelo vienas didžiųjų skulptūrų nesukūrė, – karčiai šypteli, turėdama mintyje ukrainiečių skulptorių puolimą. – Tokios didelės apimties darbams būtina komanda. Arūnas su jais jau anksčiau buvo bendradarbiavęs. Jie labai dalykiškai, valingai dirbo, visas paminklo detales derino su Lietuvos istorikais, hieraldikos specialistais. Niekam kitam laiko ir neliko, tik intensyviam darbui."

Virginija nė neįsivaizduoja, kad jos žmogus įsiveltų į kokias nors diskusijas: "Per gyvenimą pažįstu Arūną kaip kūrybos, veiklos žmogų. Jis be galo geranoriškas ir kantrus. "Apie ką čia kalbėti?" – pasako ir tiesiog dirba. Kaupia informaciją, istoriją, perskaito viską apie asmenybę, kurią savo darbu įamžina."

Lietuviška pasaka

V.Kochanskytė sako niekada nepamiršianti tos ypatingos atmosferos, kuri tvyrojo Kauno santakoje atidengiant "Laisvės kario" skulptūrą. "Tik po iškilmių Olesis (skulptorius O.Sydorukas – red.past.) man prisipažino, kad jie tikėjosi gausią darbui metus, o kai prasidėjo toji lietuviška pasaka, teko naktimis nemiegant spėti per penkis mėnesius."

Net ir žodžio virtuozė aktorė V.Kochanskytė sunkiai randa žodžių nusakyti tuomet apėmusį džiaugsmą. "Kiek daug žmonių giliai, aistringai serga Lietuva, Lietuvos idėja, jos valstybingumo ženklais. Toji šventė buvo nepaprastai nuoširdi, visi kalbėjo aiškiai, paprastai, be patoso, tiesiog džiaugėsi, kad mes visi drauge tai padarėme. Jūs nė neįsivaizduojate, kaip aš didžiuojuosi, kad esu kaunietė", – sako žinoma aktorė, Kaune, pas mamą, praleidžianti bent kelias dienas per savaitę. Ir Virginija, ir Arūnas itin brangina už nuopelnus Kaunui ir Lietuvai jiems įteiktus Kauno santakos garbės ženklus.

Ypatingu jausmu, atidengiant "Laisvės kario" skulptūrą, yra pasidalijęs ir Arvydas Juozaitis: "Gražesnio, prasmingesnio, šiltesnio renginio nemačiau kelis dešimtmečius. Tikras džiaugsmas, kad šventėje dalyvavo ir labai tikslių akcentų kalbą pasakė ne kas kitas, o prezidentas Valdas Adamkus. Ir, žinoma, džiaugsmas, kad A.Sakalauskas išėjo prie savo kūdikio, virtusio "Laivės kariu", kartu su ukrainiečių skulptoriais. Juk jie trise padarė neįsivaizduojamą darbą, kurį trukdė visi, o ypač Vilniaus globalistinė publika. Ir pats skulptorius A.Sakalauskas prisipažino: "Tik Kaune gavau pajusti tą lietuvišką dvasią, kurios niekur kitur Lietuvoje nebematau."

Girdėti tiesos žodį

"Šiais metais sukanka 25-eri, kai Arūnas sukūrė paminklą vyskupui Antanui Baranauskui Anykščiuose. Liepos 25-ąją Anykščiai išdidžiai paminės ir šią datą miesto šventės renginiuose. Lietuvos miesteliai didžiuojasi per didžiausias negandas išsaugoję Vytauto Didžiojo paminklus, o mes taikos metais susipriešinome dėl svarbiausio, Lietuvos valstybingumą įamžinusio paminklo?" – palieka neatsakytą klausimą.

Aktorė, parengusi daugybę poezijos vakarų, teatralizuotų projektų, poetinių muzikinių spektaklių, vardija reikšmingas datas, kurias minint mums reikia susitelkimo: kitąmet Lietuvos himnui sukaks 100 metų, šiemet "Tautiškai giesmei" – 120 metų, Vincui Kudirkai – 160.

"V.Kudirka paskutiniaisiais gyvenimo metais savo mylimai seseriai Jonieškai, kuri su ašaromis akyse bandė jį atkalbėti nuo darbų ir pagalvoti apie sveikatos tausojimą, atsakė: "Viskas tada bus lietuviškai. Kai tai pamatysi, suprasi, dėl ko aš kentėjau, kokius darbus dirbau ir kam nesilioviau. Tiesos žodis sutrupins visas rusų karūnas, – cituoja aktorė V.Kudirką. – Štai kokią stiprią viziją šis žmogus turėjo! Dėl tų vizionierių, tikinčių Lietuva, šiandien ir galime džiaugtis valstybe."

Pasimatymai su Lietuva

V.Kochanskytė žavisi ne didmiesčių Lietuva, kurią pamato keliaudama su įvairiomis programomis: "Tenka labai dažnai lankytis ir didesnių, ir mažų šalies miestų, kaimų bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose, mokyklose. Patiriu daug puikių emocijų, sutinku nuostabių, gerų, entuziastingų žmonių. Netgi atrodo, kad kuo labiau žmonės nutolę nuo centrų, tuo labiau jiems norisi gražiai gyventi. Net jeigu negauna jokio rėmimo, vis tiek įgyvendina savo sumanytus projektus. Džiaugiuosi, kai turiu galimybę prie to prisidėti."

Šiuo metu aktorė aktyviai keliauja su literatūrinėmis programomis, skirtomis V.Kudirkai. "Žmonės labai džiaugiasi atradę aistringą, romantišką asmenybę. Džiaugiuosi kolegų – aktorių ir muzikantų – susidomėjimu V.Kudirkos asmenybe. Taip gimė kelios programos: "Žmogaus misterija. Dedikacija Vincui Kudirkai" su pianiste Inga Maknavičiene, dainininku Liudu Mikalausku, styginių kvertetu "Musica libera'", "Netikėtas susitikimas su Vincu Kudirka" su instrumentiniu trio "Magistrai", "Pašauktasis. Dedikacija Vincui Kudirkai" su pianistėmis Inga Maknavičiene ir Beata Vingraite", – vardija programas jų iniciatorė.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti sukurtos teatrinės-muzikinės impresijos "Lietuviškų romansų vainikas" ir "Perlai meilės karūnai. Lietuvos didikų ir genijų meilės legendos".

"Nepaprastai branginu ilgametę kūrybinę bičiulystę ir širdžių draugystę su Kauno aktoriais, muzikantais, dainininkais, rašytojais, muziejininkais, bibliotekininkais. Taip norisi draugauti, taip pasiilgstame vieni kitų, bet esame labai užimti. Tad nelieka nieko kita, kaip drauge kažką naujo sukurti, – šypsosi aktorė. – Drauge su dainininku Egidijumi Bavikinu ir pianiste Beata Vingraite gimė programa "I.Simonaitytė: Buvau! Mylėjau!". Ak, kaip šėlome! Kaip smagu buvo ir patiems patirti, ir kitiems atskleisti aistringą rašytojos sielą."

O šį rudenį drauge su dainininku Liudu Mikalausku ir pianiste Virginija Unguraityte pristatys programos "Lėk, sakale!" kompaktinę plokštelę, kurioje skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika, laiškai, Rimvydo Žigaičio dainos. "Programoje neatsitiktinai pasirinkta M.K.Čiurlionio fortepijoninių kūrinių ir R.Žigaičio dainų dermė. Muzikos, dainų, minčių dermė veda kūrėjo gyvenimo ir kūrybos keliais – per svajones, troškimus, dramatiškus išgyvenimus, per viltis, tikėjimą ir meilę. Klausytojui tai nuostabus patyrimas", – emocingai aiškina aktorė V.Kochanskytė.