Šilainiuose baigtas dar vienas gatvės meno festivalio „Nykoka“ darbas. Vienaragio eskizus kūrė menininkas Vytenis Jakas, o juos ant apšiurusios transformatorinės perkėlė Goda Skėrytė ir Ieva Voroneckytė. Menininkai tikina, kad pašvaistei ir vienaragiui mojuojantis berniukas Šilainiams suteiks išskirtinio žavesio ir privers stabtelėti ne tik mažuosius, bet ir suaugusius.

„Man šis piešinys yra priminimas tikėti stebuklais, nes pasakomis paprastai tiki tik vaikai, o suaugę apie tai jau būna seniai pamiršę“, – tikino festivalio „Nykoka“ vadovė G.Skėrytė.

Ant elektros transformatornės nušvitusi ryški šiaurės pašvaistė, vienaragis ir jį stebintis berniukas, atsirado ne atsitiktinai. Greta esanti pradinė šv. Jono Pauliaus mokyka ir vaikų žaidimų aikštelė paskatino menininkus paieškoti tinkamiausios idėjos, kurią pro langus galėtų stebėti mokiniai. Pats piešinys skatins vaikus toliau svajoti.

Man šis piešinys yra priminimas tikėti stebuklais, nes pasakomis paprastai tiki tik vaikai, o suaugę apie tai jau būna seniai pamiršę.

„Tai geras pavyzdys, kaip galima paprastą ir apšnerkštą transformatorinę įmeninti ir įvietinti, taip visiškai pakeičiant pirminį vaizdą. Piešinys glaudžiai susijęs su vaikų svajonėmis ir fantazijomis“, – kalbėjo vienaragio eskizo autorius V. Jakas.

Jis tikino, kad nuolat bendradarbiauja su Šilainių bendruomene ir projekto „Šilainiai projeckt“ autore Evelina Šimkute, todėl norėjo kartu šį rajoną išvesti iš pilkų, niūrių spalvų į menišką aplinką. Anot V.Jako, svarbu į meninį procesą įtraukti ir kuo daugiau vietinių gyventojų. Menininkas kol kas neatskleidė, kokios idėjos dabar sukasi galvoje, tačiau patikino, kad vienaragis tikrai nebus vienintelis projektas, kuris skatins Šilainius pamatyti kitomis spalvomis.

„Vietos gyventojai labai pozityviai šį kūrinį priėmė. Kai jis buvo piešiamas, daug lankytojų prieidavo pasižiūrėti. Žmonės labai džiaugėsi, kad tokie dalykai šalia namų atsiranda ir aplinka gali atrodyti visai kitaip“, – tikino gatvės menininkas, miesto centre sukūręs „Kiemo galeriją“.

Prireikė maždaug trijų savaičių, kad šis meninis kūrinys būtų įgyvendintas. V.Jakas tikino, kad transformatorinę paišiusios menininkės nusipelno didžiausios pagarbos, nes darbus vykdė ir šaltesniu oru. Kūrinio įgyvendinimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Kultūros ministerija.