Naudinga skubantiems

Nors sudėtingi moksliniai leidiniai garantuotų didesnį atlygį, etnologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, daktaras Arūnas Vaicekauskas pastaruosius metus daro tai, kas jam teikia malonumą, – rašo knygas, skirtas plačiajai visuomenei. Etnologas į tūkstančius puslapių sudėjo savo žinias apie primirštas Vėlinių tradicijas, aukas ir puotas protėviams, apie Kūčių vakarienės patiekalus, Užgavėnių persirengėlių linksmybes ir Velykų papročius.

Paskutinis jo, grafikos dizainerės Radvilės Meškauskaitės ir leidyklos „Maketonas“ darbas – kišeninė atmintinė „Tradicinės Velykos – šiuolaikiniai margučiai“. Nedidukėje spalvingoje knygoje aprašomi pagrindiniai Velykų papročiai ir pateikiami kiaušinių marginimo būdai, todėl šis leidinys labai tiks nuo tradicijų atitrūkusiems miesto gyventojams. Versdami leidinio puslapius jie galės ne tik užpildyti trūkstamas žinių spragas, bet ir smagiai praleisti laiką mėgaudamiesi senosiomis kaimo pramogomis. Leidyklos atstovių Alinos Vyšniauskienės ir Jolantos Meškauskienės įsitikinimu, į A. Vaicekausko knygos puslapius suguldyta informacija puikiai tiks ruošiant šventinę viktoriną, kuri suburs visus šeimas narius.

Praktiškas: nors leidinys nedidelis, jame gana daug naudingos informacijos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Užmiršti papročiai

Atrinkti informaciją, kad jos būtų nei per daug, nei per mažai, nebuvo lengva, tačiau patirtį turinčiam autoriui pavyko. Pirmieji knygos puslapiai skaitytojams pasakoja apie tradicines Velykas, jų kilmę, tebegyvuojančius ir jau užmirštus papročius.

„Išnyko tai, kas nesusiję su žemės ūkiu“, – etnologas neslėpė apmaudo.

Nebeliko silkės tampymo papročio. Pasakojama, kad lentą, ant kurios būdavo nupieštas vandens gyvis, trečiadienį vaikai tempdavo vieną kartą, ketvirtadienį – du, o penktadienį – tris kartus. Tai jie darydavo iki sugaudžiant šeštadienio varpams. Nebeliko ir agrarinės magijos, kai kumpio kaulus arba margučių lukštus žmonės užkasdavo laukuose tikėdami, kad pasėlių nenusiaubs gamtos stichijos, jie geriau derės ir bus apsaugoti nuo kenkėjų.

Retas jau pamena ir darbus, kuriuos reikdavo nudirbti iki Velykų. Antai, Didįjį ketvirtadienį žmonės tvarkydavosi ir naikindavo kenkėjus.

Susėmę juos nešdavo pas kaimyną ir mesdavo per tvorą.

„Paklausus, kur tavo blusos ir tarakonai, žmogus sakydavo: išėjo pas Joną!“ – šypsojosi A. Vaicekauskas.

Didysis penktadienis – susikaupimo diena. Žmonės tikėjo, kad Kristaus kančios dieną negalima linksmintis, bet kur vandens pilti, šiukšlių mesti, nes gali Kristui į akis patekti. Didįjį šeštadienį lydėdavo apeiginiai veiksmai – ugnies ir vandens šventinimas, kuris išliko ir šiandien. Tiesa, išnyko paprotys su šventintu vandeniu skubėti namo.

Paklausus, kur tavo blusos ir tarakonai, žmogus sakydavo: išėjo pas Joną!

„Vaišės? Nors valstietiška agrarinė magija nebeaktuali, Velykų vaišės liko, – paklaustas, ką derėtų dėti ant stalo, A. Vaicekauskas rekomendavo nepamiršti kepto paršelio, šaltienos, sūrio, Velykų barščių. – Kai kur Aukštaitijoje valgydavo ir paschą. Tai jau stačiatikių įtaka. Mūsų šeimoje tokio pyrago niekada neragaudavome.“

Netrūksta ir naujovių

Knyga „Tradicinės Velykos – šiuolaikiniai margučiai“ sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje – istorija ir tradiciniai Velykų kiaušinių marginimo būdai, antroje dalyje – šiuolaikiniai.

„Pradžioje – apie pačius margučius. Kur ir kada atsirado paprotys juos marginti, nežinoma. IV a. datuojamų margintų kiaušinių aptikta Vormso apylinkėse, Vokietijoje. Opolėje, Lenkijoje, rasta X a. datuojamų vašku margintų kiaušinių lukštų. Lietuvoje kiaušinio formos akmeninių, kaulinių ir molinių dirbinių rasta XIlI a. kultūriniame sluoksnyje. Pirmasis Velykų kiaušinių paminėjimas lietuviškajame šaltinyje aptinkamas Martyno Mažvydo kūrinio „Giesmės šv. Ambraziejaus“ dedikacijoje“, – nuo istorijos A. Vaicekauskas perėjo prie Velykų kiaušinių marginimo technikų.

Patogu: A. Vaicekausko įsitikinimu, toks knygos formatas bus priimtinas daugeliui skaitytojų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Anksčiau margindavęs spalvotu laku, etnologas šio būdo atsisakė. Dabar jam arčiausiai širdies Velykų kiaušinių vaškavimas. Kelis kartus kiaušinius jis bandė skutinėti, tačiau tai pasirodė pernelyg sudėtinga. Be šių senųjų marginimo technikų, knygoje rasite ir kitų, kurias anuomet naudojo mūsų protėviai. Tai marginimas gėlių žiedais arba raudonaisiais kopūstais. Marginant pastaruoju būdu reikės raudonojo kopūsto, acto, žolelių, skudurėlio. Ant jo dėkite kiaušinį ir žoleles. Sutvirtinkite siūlu. Į puodą suberkite smulkintą kopūstą, pilkite šlakelį acto ir dėkite paruoštą kiaušinį. Virkite apie 10–15 minučių. Išvirusius kiaušinius palikite vandenyje dar kelias valandas, tuomet išimkite. Norintys naujovių knygoje ras pamokėlių, kaip kiaušinius marginti karštomis kreidelėmis, akriliniais dažais, servetėlėmis, skutimosi putomis.