"Norėjau laimės kitiems, o tapau laimingas pats", – viena iš sparnuotų frazių XIX a. pab.–XX a. pr. dvasininko, rašytojo, publicisto, sprogstančio optimisto, deimančiukų ieškotojo – Juozo Tumo-Vaižganto.

O Kaunas pilnas kultūros ir laimingų žmonių. Miestas, garsėjantis tarpukario architektūra, unikaliais muziejais ir laimingais žmonėmis, ketina 2022 m. tapti Europos kultūros sostine. Kultūros, meno, literatūros puoselėtojai, šviesos skleidėjai, keliavo per Vaižganto dvasia alsuojantį Kauną. Ką išvydome ir pajautėme eidami Vaižganto keliais?

Vytauto bažnyčios prieigose stovi paminklas Vaižgantui. Čia jauki vietelė, o Vaižgantas mielai kviečia prisėsti šalia. Jaukumą spinduliuoja net šunelis Kaukas, kurį taip mylėjo Vaižgantas. Kunigo, kanauninko, aštrialiežuvio publicisto ir jautraus rašytojo mintys pasklidusios XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios knygose, surinktos į daugiatomį "Raštų" rinkinį, skverbte skverbiasi į mus ir Vaižgantas kviečia dialogui. Po 150 metų Vaižgantas – gyvas.

Kultūringas miestas kaip ir kultūringas žmogus, turi budriai sekti, ar viskas tvarkoje jo kostiume, bene ištrūkus kuri sagutė.

Vaižgantas – lietuviškasis tautos tarnas, kalba apie gamtą, jaunystę, laimę, turtą, Lietuvą ir lietuvius.

"Kultūringas miestas kaip ir kultūringas žmogus, turi budriai sekti, ar viskas tvarkoje jo kostiume, bene ištrūkus kuri sagutė", – kalba Juozas Tumas-Vaižgantas. Norėdami pajusti Vaižganto dvasią, leidomės per jau sutvarkytą Laisvės alėją, grožėdamiesi sulapojusiomis liepomis ir prisimindami, ką Vaižgantas veikė, ką kalbėjo Valstybės teatre (dabar – Kauno valstybinis muzikinis teatras), Lietuvos universitete, ir pasiekėme Vaižganto g. 25, Žaliakalnyje.

Mus sutinka gydytoja, dėstytoja ponia Nijolė Jankūnienė. Čia, Vaižganto name, kuriame 1933 m. gyveno deimančiukų ieškotojas, ponia Nijolė gyvena nuo 1997 m. Ji rūpinasi rašytojo palikimu, neleidžia užgesti Vaižganto dvasiai.

2015 m. šis namas yra įtrauktas į saugomų tarpukario architektūros pastatų paveldą. 2020-ieji UNESCO paveldo metai. Žmonės, kurie nori gilintis į tarpukario kultūrą, grožėtis savo krašto architektūriniais šedevrais, neabejingi ir nori išsaugoti tai, kas sukurta mūsų protėvių.

"Lietuvių tauta, kaip nė viena tauta, turtinga talentingų tiesiog gaivališkai patvarių oratorių. Jų kalbą suturėti tiek pat sunku, kiek sunku krioklys užtvenkti", – kalba publicistas, šviesuolis J.Tumas-Vaižgantas. O apie vilą laiške Petrui Klimui (1933 03 31) rašo: "Vila gerai pastatyta, tikrai poniškai, ko tik nusitveri, miela malonu."

Per 30 laisvės pavasarių suformuota gausi Kauno tarpukario architektūra, jos tanki koncentracija mieste yra unikalus reiškinys visoje Europoje, tarptautiniame modernizmo kontekste. Kaunas – vienintelis miestas pasaulyje, kuriame tiek daug šio stiliaus pastatų išliko iki šių dienų. Vienas iš jų – Vaižganto g. 25.

O ką pasakytų Vaižgantas? "Didžiuokitės, kad esate senos valstybės piliečiai, bet dėkite ir savo pastangų, kad mokslais ir menais spindėtumėte." Vaižgantas kalba ir po 150 metų.