Institucija, sinapsė, periferija – bendradarbiavimas, jungtis, pakraštys. Atrodo, šių elementų suma turėtų atvesti žiūrovą prie nekintančio taško, iš kurio būtų galima apžvelgti ir vykusią parodą. Tačiau šią išankstinę nuostatą rezidencijos kuratorė linkusi keisti: paroda esanti pokalbio, dialogo pradžia, kuriame svarbu patyrinėti kolektyviškumo sąvoką. Pastaroji atsiskleidžia per menininkų tarpusavio bendradarbiavimą, santykius su kuratoriais, kontekstais, įvairiomis lokacijomis.

"Analizuojant tai kyla daugiau klausimų, nei atrandama atsakymų, tačiau baigiamąją rezidencijos ekspoziciją reikėtų suvokti kaip eskizą, todėl būtent klausti šiuo etapu ir yra svarbiausia", – aiškino kuratorė.

Uždaromąją programą pradėjo kolektyvo iš Kopenhagos "Lehman Brothers" kurtos instaliacijos. Tai – Kauno, sykiu, visos Lietuvos kontekstą reflektuojantis darbas, kurį pratęsia ir papildo garsinis krepšinio varžybų įrašas iš "Žalgirio" arenos bei specifinis spalvotas apšvietimas.

"Tiriamojo vizito metu, kai "Lehman Brothers" lankėsi Kaune, vyko krepšinio varžybos, menininkai susižavėjo mieste vyravusia euforine atmosfera. Jiems kilo klausimas: kas sieja tam tikras visuomenės grupes masinių renginių metu? Ir reziumavo: tai – įtampa", – komentavo V.Stepanovaitė.

Menininkų kūriniai transformavo ne pačią Kauno menininkų namų erdvę, o jos aurą, nužvelgdami ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos kontekstus, istoriniais sluoksnius, socialinę realybę.

Menininkų sukurta instaliacija primena natiurmortą, kuriame svarbiausi daiktai – krepšinio kamuolys, puodas, nešiojamoji viryklė ir žarna. Juk įtampa tai – ne tik azartas krepšinio varžybų metu. "Lehman Brothers" pabandė atnaujinti dujotiekį, eliminuodamas "Gazprom", kuris yra susijęs su įtampos momentais Lietuvoje", – menininkų kūrybos simbolius aiškino kuratorė.

Kamuolys verda, įtampa kyla, nežinia, kas gali įvykti, o girdimi garsai, žybsinčios šokių aikštelės šviesos nukelia į keistą dimensiją. Salė, kurioje jis yra įvietintas, tampa lauku, kur veikiančios priešpriešos keičiasi tarpusavyje, prisverčia nerimauti ir nenustygti vietoje.

Įvairiomis hibridizuojančiomis praktikomis veikiantis Dorotos Gawędos ir Eglės Kulbokaitės duetas, anot V.Stepanovaitės, vaizdo kūrinyje analizuoja lytiškumo problemą.

Menininkų namų grimo kambaryje eksponuojamame kūrinyje nufilmuotas vienas epizodas iš ilgos skaitymų serijos, kurioje svarbus ne tik įgarsintas mokslinio pobūdžio kūrinys, atliepiantis menininkių analizuojamą temą, bet ir žiūrovų dalyvavimo momentas. "Jie susėda ratu kartu su kūrėjomis ir paeiliui skaito tekstą. Veiksmo atlikimo metu žiūrovai yra įtraukiami į vyksmą, į reflektuojamą temą, į besikuriančias emocijas", – komentavo kuratorė.

Monikos Janulevičiūtės ir Antano Lučiūno darbą inspiravo grafinė novelė. "Vaizdas ir tekstas sukūrė platformą, kurios tikslas – praplėsti novelės (knygos) ribas, dėmesį sutelkiant į jausminius/jutiminius aspektus. Penki novelės personažai – tarsi gyvos, vaizdingos jausmų projekcijos, kurios nebenori būti užsigulėjusiu tekstu, o siekia pereiti į kitą – jutiminio, patyriminio pasaulio dimensiją. Tačiau norint tai pajusti, būtina įsiklausyti", – sakė V.Stepanovaitė. Iš menininkų namų palėpės bei svetainės sklindantis šnabždantis, iškraipytas balsas nuveda į kitokį pasaulį, į savo asmeninių patirčių kosmosą.

"Menininkų kūriniai transformavo ne pačią Kauno menininkų namų erdvę, o jos aurą, nužvelgdami ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos kontekstus, istoriniais sluoksnius, socialinę realybę. Tai – eksperimentas, kuris tapo integralia namų dalimi", – pažymėjo V.Stepanovaitė.