Pajuto poreikį

Ąžuolyno biblioteka pastaraisiais metais tapo ne tik knygų namais, bet ir dinamišku kultūros centru. Pasak vienos renginių serijos organizatorių Sigitos Kupscytės, poreikį rengti kino vakarus padiktavo pati publika.

„Biblioteka, ypač po rekonstrukcijos, tikrai organizuoja nemažai renginių ir sulaukia nemažo susidomėjimo. Matėme, kad domimasi įvairiais kultūros renginiais ir knygų pristatymais, kurių daugiausia rengia biblioteka, bet yra susidomėjimas ir kino peržiūromis. Tikrai matėme, kad auditorija nori to kino, ir mūsų vienas tikslų yra užtikrinti prieinamumą – paslaugų, kultūros prieinamumą įvairaus amžiaus auditorijoms. Kinas buvo ta patraukli forma“, – sakė ji.

S. Kupscytė džiaugiasi, kad pirmą kartą turi galimybę parodyti devynių filmų programą. Jie atrinkti kartu su kino kritike Aiste Račaityte, o jų programą papildo paskaitos ir diskusijos.

„Norėjome ne tik laikytis kokių nors aukštų kino reitingų, bet ir mokytis suprasti intelektualųjį kiną, įžvelgti gilesnių temų, suprasti kontekstus, atrasti potemių“, – pasakojo renginio organizatorė.

Iš naujo įvertinama forma

Projekto idėjos autorė, Ąžuolyno bibliotekos literatūrologė Donata Bocullo pasakojo, kad mintis kilo iš asmeninės patirties.

„Daugybę metų teko dirbti ne tik kultūros sektoriuje, bet ir su kinu, tai turbūt grąžino mane į laikus, kai pati dalyvavau Kino festivalio kino kritikos dirbtuvėse. Pradėjusi dirbti bibliotekoje, pamaniau, kad į kiną reikia žiūrėti kaip į tekstą, kuris kalbasi su kitais tekstais“, – anot D. Bocullo, į filmus galima žiūrėti ne tik kaip į gražų, tobulą vaizdą, gerą režisūrą, bet kaip į tokį tarpdisciplininį rezultatą, kuris talpina ir mitus, ir istorinius kontekstus, ir kitas visuomenei svarbias, taip pat socialines, problemas.

Būtent tai ir slypi ciklo pavadinime. „Pirma idėja buvo kalbėti apie intertekstualumą, nors tai galbūt žiūrovą labiau supainiotų, nes tai socialinių mokslų sąvoka. Filmo ir teksto dialogas – kai skirtingi kontekstai, skirtingi sluoksniai susikalba, kai istorinė, mitologinė idėja atsiskleidžia, kalba su žiūrovu“, – aiškino idėjos autorė.

Autorius – antrame plane

Renginių serija neatsitiktinai pradėta nuo diskusijos „Kinas – tai dialogas“. Joje kino filosofas Nerijus Čepulis, projekto autorė D. Bocullo ir moderatorė, kino kritikė Paulina Drėgvaitė bandė atsakyti į klausimą, kaip šiuolaikinėje pertekliaus kultūroje žiūrėti filmus ir ar vis dar įmanoma užmegzti tikrą dialogą.

„Kai mes kalbame apie kultūrinį tekstą, jis yra suaustas iš ženklų. Tie ženklai nebūtinai yra raidės. Tekstai nebūtinai gali būti knygos, plakatai ar kas nors panašaus. Tai gali būti ir vaizdai“, – kalbėjo filosofas N. Čepulis ir priminė, kad kinas praplečia tradicinio teksto sąvoką.

P. Drėgvaitė priminė intertekstualumo teoriją, pagal kurią autoriaus intencija nėra svarbiausia. „Nuo to momento, kai meno kūrinys, ar tai būtų literatūros tekstas, ar filmas, išeina į pasaulį, kūrybos momentas vyksta būtent tarp žiūrovo ir tarp to teksto. Autorius, tai, ką jis galvojo, kokia buvo jo intencija, jau atsiduria antrajame plane“, – sakė kritikė.

Pasak D. Bocullo, ši tema itin aktuali šiandien, kai gyvename visa ko pertekusioje kultūroje. „Socialiniai tinklai yra algoritmai, jie mums diktuoja, ką žiūrėti, bet turbūt visi laukiame susikalbėjimo ir dialogo tarp skirtingų sričių, tarp kino, tarp literatūros“, – kalbėjo ji.

Neatsitiktinė programa

Po diskusijos žiūrovai išvydo filmą „Bergmano sala“. Pasak organizatorių, atidarymui jis pasirinktas neatsitiktinai.

„Rašydami projektą išsigryninome kelias temas: filosofija, mitas, garsas kine ir istoriniai kontekstai. Šis filmas apima visas tas temas, įkūnija visas jas, tiek garso, tiek vaizdo, kalba apie patį kiną kaip labai tarpdisciplininį dalyką, atskleidžia kino meno poveikį žmogui“, – teigė S. Kupscytė.

Į atidarymo vakarą susirinkę žiūrovai ne tik klausėsi diskusijos, bet ir atrado naują bibliotekos veidą.

„Į biblioteką ateinu knygų, bet į renginius neateidavau. Labai sužavėjo ir renginys, ir filmas, ir šiaip, kad vyksta šitokie dalykai, kurie pritraukia žmonių. Ir dėl to, kad nemokama, nors man neaktualu, bet manau, kad pritraukia ir tų žmonių, kuriems tai aktualu“, – sakė į renginį atvykusi Rima.

Lankytoja teigia, kad, apsilankiusi šiame vakare, planuoja ir dažniau lankytis bibliotekoje. Ją teigiamai nuteikė ne tik pats renginys, bet ir aplinka, kuri, anot jos, įkvepia sugrįžti.

Nemokamų renginių serija nesibaigia vien atidarymu. Iki spalio 11-osios bibliotekos lankytojų laukia filmų peržiūros, kurias lydės filosofų, muzikos kompozitorių, kino istorikų paskaitos ir diskusijos. Artimiausi renginiai – rugsėjo 11 d. 18 val. filosofo N. Čepulio paskaita „Kino ir filosofijos dialogas: idėjų atspindžiai ekrane“ ir filmo „Komivojažierius“ peržiūra, rugsėjo 12 d. 18 val. filmo „Drive My Car“ (rež. Ryûsuke Hamaguchi) peržiūra.

Svarbi ciklo dalis – jaunimui skirtos kūrybinės scenarijų rašymo ir kino kritikos dirbtuvės. „Norisi kiną rodyti visoms auditorijoms, bet kartu auginti ir jaunąją kartą, mokyti ne tik skaityti kiną, bet kaip jį pradėti nuo teksto“, – sakė D. Bocullo. Dirbtuvės vyks anglų kalba, o jose dalyvauti gali visi jaunuoliai iki 25-erių metų.

„Kinas bibliotekoje: filmo ir teksto dialogas“ – Ąžuolyno bibliotekos organizuojamo projekto „Kinas bibliotekoje: filmas kaip intertekstualus dialogas“ dalis, finansuojama Lietuvos kino centro. Ciklo filmų programą parengė kino kritikė Aistė Račaitytė.